Ir tie, kurie atkakliai skeptiškai žiūri į mokslą, ir tie, kurie noriai priima mokslą kaip neklystantį, pavojingai klaidingai supranta mokslo prigimtį, sako Vatikano astronomas brolis jėzuitas Guy J. Consolmagno SJ (Gajus Konsolmanas).
Šios dvi tendencijos atspindi „pagundą paversti mokslą ar tikėjimą tvirtove prieš mūsų pagrindinę ir žmogišką netikrumo baimę”, – teigia brolis.
„Mes pasitikime (COVID-19) vakcina ne todėl, kad ji tobula, bet todėl, kad ji labai padidina tikimybę nesusirgti. Tikroji ir akivaizdi problema slypi tame, kad dauguma mūsų nesupranta, kaip veikia tikimybė: štai kodėl kazino ir loterijos yra tokios sėkmingos”, – mokslininkas rašė straipsnyje, paskelbtame jėzuitų žurnale „La Civiltà Cattolica”. Jis vadinosi „COVID, tikėjimas ir mokslo klaidingumas”. Kopija buvo išdalinta žurnalistams sausio viduruje.
Skiepų ir sąmokslo teorijų šalininkai klaidingai įsivaizduoja, kas yra mokslas ir ką jis gali pažadėti, sakoma žurnalo straipsnio santraukoje. Kita vertus, tie, kurie klaidingai laiko mokslą neklystančiu, deja, galiausiai skatina mokslo skepticizmą.
Svarbu suprasti tikrąją mokslo paskirtį
Jėzuitas brolis, kuri yra Vatikano observatorijos direktorius, rašo, kad svarbu, jog žmonės suprastų tikrąją mokslo paskirtį ir tai, kokios svarbios ir būtinos yra abejonės siekiant pažangos ir įgyjant didesnį supratimą.
„Šiuo metu populiarus šūkis kovoje su COVID-19 pandemijos plitimu yra „Pasitikėk mokslu”, – pastebi jis.
Šūkį reikėtų suprasti kaip teiginį, kad mokslas yra patikimas kelias tiesos link, tačiau kai kurie jį supranta taip, kad mokslas yra „vienintelis” patikimas vadovas, rašo brolis.
Ši klaidinga dichotomija „arba – arba” skatina klaidingą įsitikinimą, kad tikėjimas ir mokslas prieštarauja vienas kitam. Tai taip pat gali paaiškinti dalį priežasčių, kodėl 2021 m. rugsėjo mėn. Pew tyrimas parodė, kad JAV baltaodžiai evangelikai buvo mažiausiai linkę skiepytis.
„Tai tarsi sako, kad šioje bendruomenėje esantis nepasitikėjimas mokslu, pasireiškiantis skepticizmu vakcinų atžvilgiu, seka iš suvokiamo poreikio rinktis tarp mokslo ir tikėjimo”, – rašė brolis savo straipsnyje.
Vatikano astronomas brolis jėzuitas Guy J. Consolmagno SJ / Soc. tinklų nuotr.
Nepasitikėjimas vakcinomis
„Priešprieša tarp tikėjimo mokslu ir tikėjimo religija turi pasekmių ne tik dėl nepasitikėjimo vakcinomis. Ji liudija klaidingą požiūrį į tai, kas yra mokslas ir ką jis gali pažadėti”, – teigia mokslininkas.
„Šis klaidingas supratimas paplitęs ne tik tarp tų, kurie skeptiškai žiūri į mokslą, bet taip pat, ir galbūt dar pavojingiau, tarp tų, kurie (mokslą) priima per daug skubotai.” Nes kai mokslas nepateisina bet kokio „perdėto patikimumo, ši nesėkmė tik skatina skepticizmą” mokslo atžvilgiu apskritai, sakė jis.
Žmonės gali nenorėti to pripažinti, bet „baimėje dėl besąlygiško pasitikėjimo mokslu yra tiesos grūdas”, – sakė jis. „Mokslas kartais daro klaidų.”
COVID-19 vakcinos „apsaugo nuo ligos didžiąją daugumą paskiepytųjų ir sumažina ligos sunkumą”, sakė jis. „Tačiau vakcinos nėra tobulos”, ir žmonės vis tiek gali susirgti, nors ir retai rimtai.
Fanatizmas netinka mokslui
Mokslas remiasi abejonėmis ir klaidomis, sakė jėzuitas, turintis Masačusetso technologijos instituto diplomą. „Nesėkmė nėra pasirinkimas, ji yra reikalavimas”, o žinojimas, kad „nieko nežinai”, skatina gilesnes studijas ir pažangą.
Pasak brolio, mokslas dėl savo prigimties visada yra neužbaigtas, nuolat auga ir keičiasi, nes kaupiasi naujos žinios ir patirtis. Visiškai normalu skaityti seną filosofijos ar teologijos knygą, „bet niekada nestudijuotumėte savo senelio biologijos vadovėlio”, – sakė jis.
„Mokslininku tampate tik tada, kai sugebate pažvelgti į kažką, ką, kaip manėte, supratote, ir galiausiai pasakyti, kad tai neteisinga!” Turime žinoti, kad klaidose yra svarbių pamokų, sakė jis.
„Vis dėlto šio neapibrėžtumo priėmimas įpareigoja jus priimti ir riziką, susijusią su bandymu daryti kažką neaiškaus. Negalima laimėti regatos be rizikos apvirsti”, – sakė jėzuitas, prisimindamas, kad jo valtis, kuria jis plaukiojo koledže, niekada neapvirto.
„Tikrumas yra ne religija, o fanatizmas tai ne mokslas, o „scientizmas”, t. y. aklas tikėjimas mokslu”, – sakė jis.
„Tikrumo troškimas ir nepasitikėjimas autoritetais arba jų atmetimas yra keista sąveika, nes žogus nori tobulos tiesos ir kartu atmeta visus, kurie sako galintys mus vesti tos tiesos link”, – mano jėzuitas.
Jis sakė, kad galiausiai žmonės patys pradeda ieškoti atsakymų, patys atlieka tyrimus internete ir „renkasi slaptus žinių šaltinius, prieinamus tik keliems žinantiems žmonėms”.
Pasak mokslininko, ypač pavojinga, kai už šių asmeninių įsitikinimų laikymąsi tenka mokėti, pavyzdžiui, prarasti darbą, ir tai jaučiama kaip persekiojimas. Tuomet grynai klaidingas įsitikinimas gali taip įsitvirtinti, kad jo niekada nebus galima pripažinti klaidingu, nes jis tapo pagrindine žmogaus būties ir tapatybės dalimi.
Vatikano astronomas brolis jėzuitas Guy J. Consolmagno SJ / Soc. tinklų nuotr.
Galimybė per mokslą pažinti Dievo kūriniją
„Mokslas nepateikia tobulos tiesos, tačiau eksperimentai ir teorijos gali būti nuolat tobulinamos, todėl žmonės gali vis tiksliau apibūdinti gamtą”, rašo brolis.
„Mokslinė veikla priklauso nuo to, ar mylime net nuobodžias kruopštaus tyrimo dalis, ar tikime net tada, kai pasitikėjimas mūsų mokslo pažanga svyruoja, tai pat ar esame pasirengę atleisti ir mokytis iš tų, kurie praeityje padarė klaidų. Mylėti reiškia gyventi su netikrumu, mokytis pasitikėti”, – sakė jis.
Gyvenimas su ligos neapibrėžtumu, mokslo klystamumu ir baime prarasti asmeninę autonomiją reikalauja pasitikėjimo kitų darbu, kuris, kaip ir meilė, turėtų būti atliekamas „atsargiai ir drąsiai”, sakė jis.
Būkite protingai atsargūs, nešokinėkite aklai, bet taip pat tikėkite žiniomis, kurios yra gali būti ir klystančios, ragina jėzuitas. Nepaisant mokslo netobulumo, jis vis tiek lemia didesnę tikimybę gyventi sveiką gyvenimą.
„Džiaugiamės, kad Dievas suteikė mums galimybę per mokslą suprasti ir vertinti jo kūriniją”, – sakė jis.
Brolis Guy J. Consolmagno SJ yra amerikietis astronomas, fizikas, Vatikano observatorijos direktorius ir Vatikano observatorijos fondo pirmininkas.
