Balandžio 21-26 d. vyksta Didžioji lietuvių piligrimystė į Bosnijoje ir Hercegovinoje esantį maldininkų traukos centrą – Medžiugorję.
Maldininkus lydi Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir grupė kunigų.
Medžiugorjė yra viena didžiausių katalikų piligrimystės vietų pasaulyje, kurią kasmet aplanko apie tris mln. maldininkų, gerai žinoma dėl tariamų Švč. M. Marijos apsireiškimų, prasidėjusių 1981 m. Bažnyčia ligi šiol nepatvirtino vadinamųjų Medžiugorjės Marijos apsireiškimų.
Šventasis Sostas kelis kartus tyrė šį reiškinį. Pirmiausia tuometinės Jugoslavijos vyskupai atliko keletą metų trukusį tyrimą ir jo išvadas pateikė Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuri 1991 m. paskelbė, jog tariamuose apsireiškimuose neįžvelgta nieko antgamtiška. Vis dėlto kongregacija rekomendavo pasirūpinti, kad į Medžiugorję gausiai keliaujantys maldininkai turėtų užtikrintą deramą sielovadą.
2010 m. popiežiaus Benedikto XVI sprendimu buvo pradėtas naujas tyrimas, kurį iki 2014 m. atliko kardinolo Camillo Ruini vadovaujama komisija. Tyrimo rezultatai iki šiol nepaskelbti.
2017 m. popiežius Pranciškus pasiuntė į Medžiugorję savo specialųjį pasiuntinį – apaštališkąjį vizitatorių. Jo užduotis užtikrinti piligrimams su Bažnyčios mokymu suderinamą dvasinį palydėjimą. Iš pradžių šios pareigos buvo patikėtos lenkui arkivyskupui Henrykui Hoseriui, o nuo 2021 m. jį pakeitė italas arkivyskupas Aldo Cavalli.
Skirtingai nei Lurdas ar Fatima, Medžiugorjė turi tik paprastos parapijos statusą, nei vietos vyskupas, nei popiežius kol kas nemano, kad jai turėtų būti suteiktas šventovės statusas.
Tačiau Pranciškus jau 2019 m. panaikino iki tol buvusį draudimą rengti oficialias piligrimines keliones į Medžiugorję. Tad dabar tikinčiųjų grupes gali oficialiai lydėti kunigai ir vyskupai, kurių Vatikanas tik prašo nekurti įspūdžio, kad „piligrimystės patvirtina apsireiškimus“.
