Paskutinis pasikeitimas Kardinolų kolegijoje įvyko vasario 24 d., kai kardinolui José Luisui Lacunza Maestrojuán sukako 80 metų ir jis buvo išbrauktas iš kardinolų-rinkėjų gretų. Keliomis savaitėmis anksčiau, vasario 12 d., kardinolui Pedro Ricardo Barreto Jimeno taip pat sukako 80 metų, todėl jis nebegali balsuoti konklavoje.
Šiuo metu konklavoje gali balsuoti 129 kardinolai, t. y. devyniais daugiau nei Pauliaus VI nustatytas maksimalus 120 kardinolų skaičius, kurį nuo to laiko patvirtino visi jo įpėdiniai.
Per 11 savo pontifikato metų popiežius Pranciškus sušaukė devynias konsistorijas naujiems kardinolams išrinkti. Per šį procesą jis paskyrė 142 kardinolus, įskaitant 113 elektorių ir 29 neelektorius, iš 70 tautų. Iš šių tautų 22 niekada anksčiau neturėjo kardinolo.
Toks aktyvumas kontrastuoja su šv. Jonu Pauliumi II, kuris per 27 metus trukusį pontifikatą sušaukė devynias konsistorijas, taip pat su Benediktu XVI, kuris per aštuonerius metus sušaukė penkias. Vis dėlto naujų kardinolų rekordas priklauso Jonui Pauliui II, per savo pontifikatą paskyrusiam 231 naują kardinolą.
Jei konklava prasidėtų šiandien, popiežius Pranciškus būtų paskyręs 94 kardinolus, Benediktas XVI – 27, o Jonas Paulius II – aštuonis. Popiežiui išrinkti reikėtų 86 balsų bloko (dviejų trečdalių susirinkimo narių), o popiežiaus Pranciškaus paskirtų kardinolų yra daugiau nei du trečdaliai.
Tačiau iki 2024 m. pabaigos dar 10 kardinolų neteks teisės balsuoti konklavoje. Todėl, jei popiežius Pranciškus iki metų pabaigos nesušauks naujos konsistorijos, jų skaičius bus žemiau maksimalaus 120 kardinolų-rinkėjų skaičiaus.
Tarp 10 kardinolų, kuriems per artimiausius kelis mėnesius sukaks 80 metų, yra kardinolas Luisas Francisco Ladaria Ferreras, Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas emeritas, kuris laikomas įtakingu, tačiau jis jau seniai norintis pasitraukti iš viešų pareigų ir yra prašęs popiežiaus, kad būtų atleistas ir nuo dalyvavimo Sinode. Kardinolui Marcui Ouellet, Vyskupų dikasterijos prefektui emeritui, taip pat sukaks 80 metų.
Kitiems keturiems kardinolams, kuriems per ateinančius 10 mėnesių sukaks 80 metų, popiežius turi surasti įpėdinį atitinkamoms pareigoms, nes visi jie dar aktyviai tarnauja. Tai Bostono arkivyskupas ir Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos pirmininkas kardinolas Seanas Patrickas O’Malley (birželio 29 d.), Apaštališkosios penitenciarijos Didysis penitenciaras kardinolas Mauro Piacenza (rugsėjo 15 d.), Karakaso (Venesuela) arkivyskupas kardinolas Baltazaras Enrique Porrasas Cardozo (spalio 10 d.) ir Bombėjaus (Indija) arkivyskupas kardinolas Oswaldas Gracias (gruodžio 24 d.).
O’Malley ir Gracias taip pat yra popiežiaus įsteigtos Kardinolų tarybos, skirtos Romos kurijos reformai ir valdymui, nariai.
2024 m. kardinolui Louisui-Marie Ling Mangkhanekhounui, Vientiano (Laosas) apaštališkajam vikarui, taip pat sukaks 80 metų, taip pat kardinolui Polycarpui Pengo, Dar-es-Salamo (Tanzanija) arkivyskupui emeritui, kardinolui Jeanui-Pierre Ricard’ui, Bordo (Prancūzija) arkivyskupui emeritui, ir kardinolui Johnui Njue, Nairobio (Kenija) arkivyskupui emeritui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, iki 2024 m. pabaigos popiežiaus Pranciškaus paskirtų kardinolų elektorių bus 91, o ankstesnių popiežių sukurtų kardinolų drastiškai sumažės. Tiesą sakant, iki to laiko būsimoje konklavoje bus tik 22 Benedikto XVI ir šeši Jono Pauliaus II paskirti kardinolai.
Šie skaičiai rodo, kad popiežiaus Pranciškaus įpėdinio rinkimai labai greitai gali būti orientuoti į panašų popiežiaus Pranciškaus profilį. Tačiau iš tikrųjų konklavos rezultatai gali būti visai kitokie.
Dažniausiai popiežiai šaukdavo konsistorijas, kad aptartų su kardinolais svarbiausius Bažnyčios gyvenimo klausimus ir su jais konsultuotųsi.
Tačiau per savo pontifikatą popiežius Pranciškus konsistoriją aptarti aktualiems klausimams sušaukė tik tris kartus. Pirmą kartą tai įvyko 2014 m., kai kartu su konsistorija dėl naujų kardinolų sudarymo buvo sušaukta dar viena konsistorija šeimos klausimams aptarti, kurioje pranešimą skaitė kardinolas Walteris Kasperis.
2015 m. įvairiais pranešimais buvo aptarta kurijos reforma, o 2022 m. popiežius paprašė kardinolų atsižvelgti į ką tik jo įsteigtą kurijos reformą, paskelbtą apaštališkąja konstitucija „Praedicate Evangelium”.
Šiomis taisyklėmis siekiama, kad būtų pasiektas platus sutarimas dėl išrinkto popiežiaus, kuris tokiu būdu gali tikėtis visos Kardinolų kolegijos paramos.
Jau kurį laiką kalbama apie popiežiaus Pranciškaus projektą reformuoti konklavos taisykles. Tarp reformų, kurios galėtų būti svarstomos: nuo 15-ojo balsavimo sumažinti kvorumą renkant popiežių; iš generalinių kongregacijų, t. y. prieš konklavą vykstančių posėdžių, kuriuose dalyvauja ir balso teisę turintys, ir jos neturintys kardinolai, pašalinti vyresnius nei 80 metų amžiaus kardinolus; ir naujai organizuoti pačias generalines kongregacijas pagal paskutinės konsistorijos modelį, t. y. suskirstyti kardinolus į darbo grupes, o pranešimus patikėti moderatoriui.
Tačiau oficialiai nebuvo paskelbta apie jokį konklavos taisyklių keitimo tyrimą. Kalbama, kad kardinolas Gianfranco Ghirlanda, pastaraisiais metais tapęs patikimu popiežiaus kanonistu, pasiūlė tam tikrą reformų projektą, tačiau ir tai nėra patvirtinta.
Todėl dar neaišku, ar šie gandai apie konklavos taisyklių reformą yra sąžiningų diskusijų rezultatas, ar tiesiog agitacija ir spekuliacijos gerai pažįstamo popiežiaus Pranciškaus nenuspėjamumo akivaizdoje.
