Antradienį Europos Parlamentas priėmė su Europos Vadovų Taryba suderintą reglamentą, kuriuo siekiama mažinti pastatuose išmetamų teršalų kiekį ir energijos suvartojimą, o sąskaitos nekilnojamojo turto savininkams gali sparčiai brangti. Europos Vadovų Tarybos duomenimis, pastatuose suvartojama 40 proc. energijos ir išmetama 36 proc. teršalų.
Lenkijos konservatyvioji partija (PiS) prieštaravo šiai priemonei, teigdama, kad dėl jos padidės būsto ir energijos nepriteklius. PiS europarlamentarai kaltino dabartinę Lenkijos valdančiąją kairiųjų ir liberalų koaliciją, kad ji remia šią priemonę Europos Parlamente ir taip brangina būstą Lenkijoje.
“Nekilnojamasis turtas taps neįperkamas paprastiems lenkams. Naują ir seną nekilnojamąjį turtą supirks investiciniai fondai iš užsienio, o lenkai skurs”, – sakė Lenkijos europarlamentaras Patryk Jaki.
Buvusi Lenkijos ministrė pirmininkė, Europos Parlamento narė Beata Szydło teigė, kad naujoji direktyva milijonams lenkų ir europiečių reiškia “skurdą ir nuosavų namų praradimą”.
Europos Parlamento narė Beata Szydło teigė, kad naujoji direktyva milijonams lenkų ir europiečių reiškia “skurdą ir nuosavų namų praradimą
Naujuoju reglamentu siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kad iki 2050 m. pastatų sektoriuje nebūtų išmetamas anglies dioksido kiekis. Jis turi paskatinti renovuoti pastatus ir statyti naujus pastatus, kurie būtų neutralūs anglies dioksido atžvilgiu. Valstybės narės įpareigotos 2030 m. energijos suvartojimą sumažinti 16 proc., o 2035 m. – 20-22 proc.
Pagal šią direktyvą valstybės narės iki 2030 m. turės renovuoti 16 proc., o iki 2033 m. – 26 proc. taršių pastatų. Jos taip pat turės įrengti saulės baterijas visuose viešuosiuose pastatuose ir visuose naujuose buitiniuose pastatuose.
Be to, iki 2040 m. valstybės narės turės užbaigti šildymo sistemų dekarbonizaciją, t. y. atsisakyti iškastinio kuro visose šildymo ar vėsinimo sistemose. Nuo kitų metų bus draudžiama subsidijuoti bet kokias iškastiniu kuru šildomas katilų sistemas.
