Artėjant LR Prezidento rinkimams, Laisvos visuomenės institutas (toliau – LVI), siekdamas didinti visuomenės informuotumą, atlieka tyrimą, kuriuo tiriamos kandidatų į prezidentus nuostatos Lietuvai aktualiausiais vertybiniais klausimais: šeimos ir lyties sampratos, abortų, religijos laisvės, tėvų teisės auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus ir kitais, pastaraisiais metais tapusiais diskusijų objektu visuomenėje ir tarp politikų. Visiems kandidatams LVI pasiūlė užpildyti iš 16 klausimų sudarytą atvirą klausimyną, taip pat buvo atlikta ir atvirų šaltinių analizė atitinkamais klausimais.
LVI anksčiau skelbtame straipsnyje jau apžvelgė savarankiškai išsikėlusių kandidatų Igno Vėgėlės, Eduardo Vaitkaus, Gitanos Nausėdos ir Remigijaus Žemaitaičio pažiūras. Dabar atėjo metas partijų keliamų kandidatų įvertinimui. Iš jų pabendrauti su LVI ir atsakyti į visus užduotus klausimus laiko rado vienintelis Andrius Mazuronis. Tiesa, paminėtina, kad iš rinkimų pasitraukęs ir paramą Ignui Vėgėlei išreiškęs Aurelijus Veryga taip pat išsamiai užpildė klausimyną. Su jo nuostatomis ir kita informacija apie LVI atliekamą tyrimą galima susipažinti čia.
Andrius Mazuronis
Šiuo metu pirmininko pavaduotojo pareigas Seime einantis A. Mazuronis yra vienas jauniausių šių rinkimų dalyvių, tačiau politikoje nebe naujokas – parlamente jis skaičiuoja jau ketvirtąją kadenciją. Karjerą pradėjęs „Tvarkoje ir teisingume“, vėliau ją tęsęs Liberalų sąjūdyje, šiandien A. Mazuronis yra skandalų blaškomos Darbo partijos pirmininkas. Nors pastarųjų dviejų partijų ideologija sunkiai gali būti apibūdinama kaip konservatyvi, pats A. Mazuronis atsakydamas į LVI jam užduotus klausimus atsiskleidė kaip sąlyginai konservatyvios politikos šalininkas.
A. Mazuronio teigimu, šeima, „kurią valstybė turi pasirinkti kaip savo politikos pagrindą“ yra „vienareikšmiškai – vyro ir moters sąjunga“, o „vienalyčių sąjungų sulyginimas su šeimos statusu <…> yra klaidinga“. Tokia samprata, jo teigimu, yra įtvirtinta ir Konstitucijoje, todėl „vienintelis kelias keisti dabartinę situaciją būtų konstitucijos keitimas“. Jis priduria, kad šeima taip pat yra ir „valstybės ekonomikos pagrindas“, todėl valstybės politika turėtų „socialiniu, kultūriniu, ekonominiu būdu skatinanti šeimas“. A. Mazuronio išsakytą nuomonę pagrindžia ir jo, kaip Seimo nario, balsavimai dėl šeimos sampratą apibrėžiančių įstatymų projektų šioje Seimo kadencijoje: jis balsavo prieš Partnerystės (2021 m.) ir Civilinės sąjungos (2023 m.) įstatymų projektus, sulyginančius vienalytes poras ir šeimą, ir už Artimojo ryšio įstatymo projektą (2023 m.).
Paklaustas apie lyčių skaičių A. Mazuronis nedaugžodžiavo: „Man asmeniškai čia net keistas klausimas, aišku, dvi lytys – vyrai ir moterys. Sunkiai įsivaizduoju keliasdešimties lyčių įvairovę.“ Vis dėlto, pastebėtina, kad A. Mazuronio pozicija dėl Stambulo konvencijos, kurioje įtvirtinta „socialinės lyties“ sąvoką, keitėsi. 2021 m. Seime kilus klausimui dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, A. Mazuronis teigė neprieštaraujantis jos ratifikavimui: „Jei skaitai ją, tai nieko blogo ten nėra, o jei jau kažkas kažką įsivaizduoja skaitydamas – tai jau vaizduotės lakumo klausimas“. Kita vertus, 2023 m., Seimui nusprendus kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai, A. Mazuronis tai pavadino „gudriu planu“ ir išreiškė nepritarimą valdančiųjų sumanymui legitimuoti konvenciją, pasitelkiant teisminę valdžią. Galiausiai, 2024 m. „Manobalsas.lt“ apklausoje jis nurodė, jog „visiškai nesutinka“ su teiginiu, kad „Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje“.
Pasiteiravus apie jo požiūrį dėl tėvų teisės auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, ypač lytinio ugdymo srityje, A. Mazuronis taipogi laikėsi konservatyvios pozicijos ir nurodė, jog tiek dorovinis ugdymas, tiek lytiškumo ugdymas privalo priklausyti auklėjimo šeimoje, o ne valstybinio švietimo prerogatyvai: „Jeigu mes leisime kažkokiems žmonėms šituos dalykus įrašyti į švietimo programas pagal jų supratimą, tai atsiras kitos grupės, visuomenės dalys, kurių požiūris į šitą dalyką bus diskriminuojamas ir paminamas.“ Tokią A. Mazuronio poziciją patvirtina ir jo, kaip Seimo nario, veikla: 2021 m. jis balsavo už Seimo rezoliuciją „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“, o 2023 m. – už siūlymą pašalinti progresyvistinį lytiškumo ugdymą iš mokyklose dėstomos Gyvenimo įgūdžių programos.
Nors LVI apklausoje nurodė, kad žmogaus gyvybė turėtų būti saugoma nuo embriono susiformavimo, viešų šaltinių analizė atskleidė, jog A. Mazuronis nėra griežtesnio abortų reguliavimo šalininkas. Šį pavasarį LRT vykdytoje kandidatų į prezidentus apklausoje jis nurodė: „Yra aplinkybių gyvenime, kai tiesiog turi būti palikta moteriai pasirinkti. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Aš priešininkas, kategoriškai esu priešininkas absoliutaus abortų uždraudimo.“ 2013 m., Seime svarstant Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti negimusios gyvybės apsaugą, A. Mazuronis šį projektą pavadino „nežmoniško elgesio su moterimis įstatymu“ ir nurodė, kad abortų skaičius turėtų būti reguliuojamas ne draudimais, o jaunimo lytiniu švietimu, informavimu apie šeimos planavimą ir didinant kontracepcijos pasiūlą (Delfi.lt).
Liberalesnės nuomonės A. Mazuronis laikosi ir pagalbinio apvaisinimo klausimu, LVI apklausoje jis nurodė manantis, jog tai yra „ne tiek etiniai, kiek medicininiai dalykai“. 2021 m. jis balsavo už Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakyta neterminuoto žmogaus embrionų saugojimo, sukurtos teisinės prielaidos žmogaus embrionų naudojimui kitais nei pagalbinio apvaisinimo tikslais ir sukurtos teisinės prielaidos šia procedūra pasinaudoti vienos lyties asmenų poroms.
Paklaustas, kaip vertintų pasiūlymą įteisinti surogatinę motinystę Lietuvoje, A. Mazuronis nurodė: „Aš pagal savo vertybinę skalę sunkiai suprantu tokį dalyką, į tokį įstatymo projektą žiūrėčiau atsargiai.“
Politikas išreiškė konservatyvią nuomonę ir eutanazijos klausimu – nurodė šiai priemonei nepritariantis ir pridūrė: „Nemanau, kad kažkas iš šalies gali būti tinkamai kvalifikuotas, informuotas, kad nuspręstų, kada žmogui numirti.“ Pastebėtina, kad ir 2012 m., Seime parengus Eutanazijos įstatymo projektą, A. Mazuronis jo nepalaikė ir balsavo už jo išbraukimą iš sesijos darbų programos.
Galiausiai, A. Mazuronis, paklaustas apie krikščionių ir Bažnyčios dalyvavimą sprendžiant aktualius visuomenei klausimus, nurodė nesantis dvasininkų įtakos politikoje šalininkas: „Pasiūlymai turi nevirsti diktatu. Tokią praktiką esu matęs, kai aukščiausio lygio kunigai ateina į Seimą ir pradeda reguliuoti klausimus, kurių neturėtų reguliuoti. Atrodo, kad vykdomas lobizmas pasinaudojant savo turima galia visuomenėje.“ Kita vertus, kandidatas pabrėžė, kad tiek politikams, tiek kitų sričių specialistams turi būti garantuojama sąžinės laisvė ir sudarytos sąlygos profesinėje veikloje remtis savo įsitikinimais.
Ingrida Šimonytė
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų iškelta kandidatė į prezidentus, dabartinė šalies ministrė pirmininkė, žiniasklaidoje jau praminta „krizių premjere“, gali būti įvardijama ne tik kaip vienas populiariausių veidų savo atstovaujamoje partijoje, bet ir viena ryškiausių politikių šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Labiausiai I. Šimonytė išgarsėjo 2009–2012 m. eidama finansų ministrės pareigas Lietuvai ekonomiškai sunkiu laikotarpiu, dėl ko buvo praminta „sunkmečio ministre“. Antrą kadenciją Seimo narės pareigas einanti politikė dar labiau išpopuliarėjo 2019 m. kaip pagrindinė Gitano Nausėdos konkurentė rinkimuose į prezidentus. Gegužės 12 d. vyksiančiuose rinkimuose I. Šimonytė mes iššūkį G. Nausėdai ir vėl. Taigi, kokių pažiūrų lietuvius ji nori atstovauti?
Šeimos sampratos klausimu konservatorių iškeltos kandidatės pozicija yra labai aiškiai išreikšta ir nuosekliai liberali. Nuo 2016 m. I. Šimonytė Seime visuomet palaikydavo įstatymų projektus, kuriais numatoma galimybė vienalytėms poroms kurti šeimai prilygintinus santykius: balsavo už Civilinio kodekso pataisas, kuriomis įteisinama partnerystė (2017 m.), buvo viena iš Partnerystės įstatymo projekto iniciatorių (2021 m.), balsavo už Civilinės sąjungos įstatymo projektą (2023 m.). Žiniasklaidai kandidatė yra sakiusi: „Aš visada palaikiau sprendimus, susijusius su civilinės partnerystės ar civilinės sąjungos, kaip bepavadinsime, įteisinimu, galimybe įteisinti savo santykius žmonėms, kurie nenori arba negali susituokti pagal Lietuvos Konstituciją.“
Tuo pat metu, I. Šimonytė Seime balsavo prieš alternatyvius „Susitarimo dėl bendro gyvenimo“ (2017 m.) ir „Artimo ryšio“ (2023 m.) įstatymų projektus, kuriais mėginta sureguliuoti vienalyčių porų santykius taip, kad jie nebūtų prilyginti šeimai. Šias pastangas kandidatė apibūdino taip: „(…) tas alternatyvus projektas kalba apie Civilinio kodekso dalį, susijusią su sandorių teise. Tai jeigu mes norime pasakyti, kad du vienas kitą mylintys žmonės, tegu jie bus vienos lyties, yra ne šeima, o UAB, mano nuomone, tai yra labai nepagarbu tų žmonių atžvilgiu.“
Taip pat nuosekliai I. Šimonytė palaiko ir Stambulo konvencijos ratifikavimą – tiek vertinant pasisakymus viešojoje erdvėje, tiek ir balsavimus dėl šio klausimo Seime. Kritikų nuogąstavimus dėl joje įtvirtintos „socialinės lyties“ sąvokos ji laiko nepagrįstais: „Taip, yra ten diskusijų apie vertimą, kuris gal kažkam skamba taip, tarsi ten sukuria kažkokį 150 lyčių ar kažkokių kitų keistų interpretacijų, kurias mes girdime ir kitose šalyse ir kurių šaltinis, man atrodo, yra į rytus, nes tai yra lygiai tas pats naratyvas, kuris klaidžioja visur po Europą, kad ratifikavus šią konvenciją atsiras kažkokios keistos lytys, kurių šiaip gamtoje nėra, ta prasme toks nesusipratimas, visiškas neigimas tikros konvencijos esmės.“
Kita vertus, liberalias pažiūras deklaruojanti I. Šimonytė pasisako už valstybės vaidmens didinimą, kai kalba eina apie tėvų laisvo pasirinkimo teisę, kaip ugdyti savo vaikus. 2021 m. ji balsavo prieš Seimo rezoliuciją „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“. I. Šimonytė gynė 2023 m. rugsėjį mokyklose startavusią Gyvenimo įgūdžių programą ir visuomenėje kilusią diskusiją dėl jos pavadino „manipuliatyvia“: „ (…) iš visos programos ištraukiami tie klausimai, kurie susiję su lytiškumu, ir bandoma pateikti, kad visa programa yra apie tai, kad tai yra kažkokia lytiškumo ugdymo programa. Kas yra visiškas melas. (…) Pagrindinis šios programos tikslas – ne lytiškumo ugdymas, o emocinio intelekto ugdymas.“ Seimo opozicijai pasiūlius lytiškumo ugdymo dalį iš Gyvenimo įgūdžių programos perkelti į tėvų sprendimu pasirenkamas dorinio ugdymo pamokas, ji balsavo prieš įstatymo projektą ir teigė, kad etikos ir tikybos dalykų mokytojai nėra apmokyti dėstyti lytiškumo temomis.
Negimusios gyvybės apsaugos klausimu I. Šimonytė žiniasklaidoje išsakė tokią nuomonę: „Abortų draudimui nepritarčiau. Manau, kad tai moteriai yra labai sunkus moralinis pasirinkimas, bet mūsų, kaip visuomenės, pareiga yra padaryti taip, kad moteriai nereikėtų daryti tokių pasirinkimų. Draudimas yra paprasčiausias pasirinkimas, bet klausimas, ar draudimas sprendžia tas problemas, kurias mes norime spręsti.“
Kalbant apie surogatinės motinystės klausimą, reikia priminti, jog būtent I. Šimonytės vadovaujamos vyriausybės Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo kilusi iniciatyva įteisinti neatlygintiną surogatinę motinystę. Tiesa, pati I. Šimonytė šiuo klausimu nuomonės nėra išreiškusi, 2020 m. ji nedalyvavo Seime balsuojant dėl rezoliucijos „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“.
I. Šimonytė savo balsais Seime šią kadenciją palaikė pagalbinio apvaisinimo sistemos liberalizavimą: balsavo už įstatymo projektą, kuriuo atsisakyta žmogaus embrionų neterminuoto saugojimo, sukurtos teisinės prielaidos embrionus naudoti kitiems nei pagalbinio apvaisinimo tikslais ir leisti pagalbiniu apvaisinimu pasinaudoti vienos lyties asmenų poroms.
Atsakyti, koks I. Šimonytės santykis su Bažnyčia sudėtinga. Viena vertus, 2019 m. kandidatuodama į prezidentus, I. Šimonytė teigė, kad yra tikinti, jai tikėjime svarbiausia yra bendruomenė, o sprendimus priima remdamasi krikščioniška etika. Kita vertus, kai kurie katalikų kunigai apie ją atsiliepė neigiamai: disidentas kun. Robertas Grigas 2019 m. jos rinkimų kampaniją pavadino „naktiniu gėjų klubu“, o kun. Arūnas Peškaitis OFM teigė, kad „ultraliberalių pažiūrų“ I. Šimonytė siekia sunaikinti šeimą kaip visuomenės institutą, o jos pažiūros yra „pavojingos“ ir „kraupios“.
Įvertinus I. Šimonytės pasisakymus ir veiklą Seimą, galime drąsiai teigti, kad, nors atstovauja konservatorių partiją, tai liberaliai mąstančios visuomenės dalies atstovė. Nors apklausos ir politologai pergalės jai šiuose Prezidento rinkimuose nežada, kita vertus, išlieka intriga dėl to, ar šiai kandidatei pavyks neužleisti antrosios vietos kur kas konservatyvesniam I. Vėgėlei.
Dainius Žalimas
I. Šimonytės populiarumui neabejotinai koją pakišti gali Laisvės partijos iškeltas kandidatas Prezidento rinkimuose Dainius Žalimas, kuris taip pat atstovauja liberaliąją visuomenės dalį. Žiniasklaidoje D. Žalimas jau buvo prašytas paaiškinti, kuo jis skiriasi nuo I. Šimonytės. Atsakydamas į tai jis neslėpė, jog iš tiesų jų vertybės panašios. Vis dėlto, jis tikino, jog būtų kur kas nuoseklesnis už konservatorių kandidatę.
Prieš aptariant D. Žalimo pažiūras būtina pastebėti vieną detalę. Tai vienintelis kandidatas, kuris vienu metu dalyvauja ir Prezidento rinkimų kampanijoje, ir taip pat pirmuoju numeriu veda Laisvės partijos sąrašą mėnesiu vėliau vyksiančiuose rinkimuose į Europos parlamentą. Nors pats D. Žalimas teisinasi, kad laimėjęs Prezidento rinkimuose nebedalyvautų rinkimų į Europos parlamentą kampanijoje, visuomenės apklausos ir apžvalgininkai, toli gražu, jam nežada prezidentinės sėkmės, todėl Laisvės partijos kandidatas jau spėjo susilaukti kritikos, kad Prezidento rinkimus išnaudoja ne realiai siekdamas Prezidento posto, o būtent rengdamasis Europos parlamento rinkimams, kuriuose jam būti išrinktam tikimybė kur kas didesnė.
D. Žalimas visuomenėje geriausiai žinomas kaip buvęs Konstitucinių Teismo teisėjas ir pirmininkas. Būtent jo pirmininkaujamas Konstitucinis teismas priėmė žymųjį 2019 m. sausio 11 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu ir Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir kitoks nei santuokos pagrindu sudarytas šeimos modelis. Pats D. Žalimas komentuodamas šį nutarimą teigė: „Iš tiesų santuoka vienareikšmiškai pagal Konstituciją yra vyro ir moters laisvu sutarimu sukuriama sąjunga. Tuo tarpu šeima yra gerokai platesnė už santuoką ir tikrai neutrali lyties požymiu, nes šeimų gali būti visokių. Nebūtinai, kas akcentuojama šioje byloje, t.y., tos pačios lyties asmenų, sudariusių santuoką, arba registruota partnerystė užsienyje, bet mes turime begales tokių pavyzdžių, kai tos pačios lyties asmenys sudaro šeimą.“ Komentuodamas šioje Seimo kadencijoje kelią besiskinantį Civilinės sąjungos įstatymą, D. Žalimas jį apibūdino kaip nepakankamą ir, jeigu jis būtų priimtas, ginčytiną tiek Konstituciniame Teisme, tiek Europos Žmogaus Teisių Teisme: „Manau, kad dalis jo nuostatų neišvengiamai bus ginčijama kaip, pavyzdžiui, teisės nesuteikimas pasikeisti pavardę, net tas pats įvaikinimas. <…> Sakyti, kad vaiko interesai kenčia labiau, jeigu jis augtų, būtų įvaikintas civilinės sąjungos sudariusių asmenų ir tos pačios lyties asmenų, nematau jokio objektyvaus pagrindo taip tvirtinti.“
Šių rinkimų kontekste paklaustas, ar palaiko vienalyčių porų santuokos įteisinimą ir galimybę joms įsivaikinti, D. Žalimas teigė, kad būtina eiti nuosekliai – pradžioje įteisinti vienalyčių porų partnerystę, o vėliau galima būtų kelti ir santuokos bei įvaikinimo klausimus: „Bet aš tikrai nematau čia jokios grėsmės, jeigu santuoka taip pat būtų garantuojama ateityje kažkada pakeitus Konstituciją. Kaip ir dėl įsivaikinimo – aš jokios grėsmės nematau, nes svarbiausia yra vaiko geriausi interesai. Ir tikrai mes neturime jokio pagrindo tvirtinti, kad tokiose šeimose augantys vaikai kažkaip nukenčia.“ 2023 m. Vilniaus apylinkės teismui atmetus tos pačios lyties asmenų prašymą registruoti partnerystę, D. Žalimas pareiškė, kad tokie teisėjai neturėtų dirbti teisme.
Iš viešų D. Žalimo pasisakymų galima daryti išvadą, jog jis palaiko ir socialinės lyties sampratą. Dar būdamas KT pirmininku, remdamasi 2019 m. sausio 11 d. nutarimu, jis yra sakęs, jog Konstitucija gina translyčių teises, o diskriminacija „lytinės tapatybės pagrindu“ yra draudžiama. Diskutuodamas apie būtinybę tinkamai reglamentuoti teisę į lytinės tapatybės pripažinimą, D. Žalimas teigė, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėka net nėra būtina Seimui priimti tai reglamentuojančių teisės aktų, kadangi tai jau galima daryti teisminiu keliu: „KT, manau, pakankamai principingai pasisakė, klausimas, koks tos nuostatos potencialas. Pagal Konstituciją, juolab, kad yra nusistovėjusi tam tikra praktika neįstatyminiu lygiu, teismų sprendimai, yra žmonių teisiniai lūkesčiai… (…) Jis taip pat teigė: „Abejoju, kad aprašus, susijusius su profesijom, su sveikatos paslaugomis, taisyti trukdo įstatymai.“
D. Žalimas ne kartą pasisakė už Stambulo konvencijos ratifikavimą, teigė, jog tai, kad Lietuvoje ji vis dar nėra įsigaliojusi, rodo mūsų šalies atsilikimą. Jo teigimu „priešinimasis Stambulo konvencijai su visa argumentacija apie nacionalinių ar krikščioniškų vertybių apsaugą objektyviai sutampa su rašizmo postulatais“.
Abortų klausimu D. Žalimas savo poziciją išsakė atsakydamas į LRT užduotus klausimus: „Moteris, kaip ir bet kuris kitas žmogus, turi teisę į savo kūną, tai, be abejo, jai svarbu apsispręsti iki tam tikro laiko, kada ji gali priimti sprendimą dėl nėštumo nutraukimo dėl vienų ar kitų priežasčių.“
D. Žalimas interviu „15min“ nurodė, kad yra tikintis, bet ne katalikas. Tai pakankamai gerai atsispindi ir kandidato kritikoje, nukreiptoje prieš Bažnyčios dalyvavimą sprendžiant visuomenei aktualius klausimus: „<…> jokia Katalikų bažnyčia arba jokia dauguma negali diktuoti, ar su tos pačios lyties asmeniu, ar su kitos lyties asmeniu šeimas kurti. Prie visos pagarbos religinėms nuostatoms, reikėtų pasakyti, kad teisės viršenybė suponuoja pasaulietinę valstybę, tai jokia Katalikų bažnyčia negali spręsti, kas turi būti pagal Konstituciją suprantama kaip šeima.“ Taigi, jo nuomone, ne tik Bažnyčia, bet ir krikščioniškų pažiūrų piliečių dauguma, valstybėje neturėtų spręsti dėl šeimos sampratos. D. Žalimas šių metų pradžioje kritikavo tradiciją katalikų Bažnyčiose vykdyti policijos komisariatų viršininkų tarnybos vietų keitimo ceremonijas, pareiškęs, jog tai prieštarauja konstituciniam valstybės ir bažnyčios atskyrimo principui, ir „rodo Lietuvos orbanizacijos tendenciją, labai primena kačinskinę Lenkiją“. Prezidento rinkimuose jis nurodė siūlantis rinktis „ne šalies orbanizaciją, o šiuolaikinę europietišką pasaulietinę Lietuvos valstybę, kurioje vienodai gerbiamas visų tikinčiųjų ir netikinčiųjų orumas bei teisės“.
Galima drąsiai teigti, kad D. Žalimo pasaulėžiūra, kaip ir I. Šimonytės, yra absoliučiai liberali, todėl abu jie artėjančiuose rinkimuose varžysis dėl panašiai mąstančių rinkėjų balsų. Įvertinti, kurio iš jų liberalizmas nuoseklesnis būtų sunku, tačiau galima teigti, kad D. Žalimo atstovaujama partija jam suteikia kur kas daugiau laisvės nedviprasmiškai atstovauti progresyvizmo idealus, kai tuo tarpu I. Šimonytę šiek tiek varžo TS-LKD pasidalijimas į liberalesnį ir konservatyvesnį flangus.
Giedrimas Jeglinskas
G. Jeglinskas – visiškai naujas ir sąlyginai mažai žinomas veidas Lietuvos politikoje, atstovaujantis naują, tačiau sąlyginai populiarią partiją Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, susikūrusią 2022 m., nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atskilus Sauliaus Skvernelio šalininkams. Iki šiol G. Jeglinskas daugiausiai dirbo saugumo srityje: analitiku think-tanke „Atlantic Council“, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju, Lietuvos krašto apsaugos viceministru, žvalgybos analitiku Lietuvos kariuomenėje. Todėl nenuostabu, kad savo ir rinkimų programoje G. Jeglinskas daugiausiai dėmesio skiria Lietuvos saugumo problemoms.
Nors nėra daug informacijos apie šio kandidato vertybines nuostatas, žiniasklaidoje galima aptikti tam tikrų jo pasisakymų šeimos sampratos, Stambulo konvencijos, abortų, lytinio švietimo klausimais.
G. Jeglinskas teigė palaikąs partnerystės įteisinimą ir, skirtingai nei dabartinis Prezidentas, nevetuotų tokio įstatymo: „Pagaliau turime žengti į Vakarus, jau tikriausiai likome paskutiniai pagonys šioje srityje.“ Paklaustas, ar vienalytės poros gali būti laikomos šeima, jis taip pat nurodė, jog „ne valstybei sakyti, kas yra šeima, kas ne šeima“ ir „yra įvairių šeimų ir visos tos šeimos turi turėti ir teises, ir atsakomybes, kad išaugintume dorus piliečius“. Jis taip pat pritarė Seime pateiktam Civilinės sąjungos įstatymo projektui.
Jis taip pat išreiškė palaikymą ir Stambulo konvencijos ratifikavimui teigdamas, kad „jei einame vienu žingsniu su Vakarais, tai Seimas turi priimti atitinkamus sprendimus“. Tiesa, kandidatas pridūrė: „Neįtikėtina, jog mes norime, kad kažkokia konvencija nurodinėtų, ką turime daryti šioje srityje.“
LRT paklaustas apie požiūrį į abortų problemą, G. Jeglinskas nurodė palaikantis moters laisvę apsispręsti: „Tikrai manau, kad tai yra moters, pirmiausia – moters sprendimas. Jos su partneriu, su savo šeima. Turėtume įgalinti žmones ir toliau galėti spręsti patiems.“
Galiausiai, dėmesio verta G. Jeglinskas pozicija vaikų švietimo klausimu. Visų pirmą, jis nurodė, jog palaiko idėją panaikinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, pagal kurią informacija apie LGBT asmenis nepilnamečiams yra ribojama. Antra, jis teigė palaikantis lytiškumo ugdymą, apimantį reprodukcinių teisių ir įvairovės temas, mokyklose. Kita vertus, jis sukritikavo Gyvenimo įgūdžių programą, nurodydamas, jog ji tapo „pajuokos objektu“. G. Jeglinsko teigimu mokykla turi būti vieta, kurioje paaugliai „neideologiškai susipažintų su svarbiais lytiškumo ugdymo klausimais“, o tam reikalingas „profesionalus požiūris ir finansavimas tokios programos, kuri iš tiesų prisidėtų prie mokinių lavinimo“.
Taigi, iš negausios informacijos viešojoje erdvėje G. Jeglinsko pažiūras galima apibendrinti kaip su nedidelėmis išlygomis liberalias.
Bendras vaizdas
Apžvelgus partijų iškeltus kandidatus į prezidentus, A. Mazuronį galima drąsiai įvardinti kaip konservatyviausią iš visų – jis vienintelis tvirtai pasisako už prigimtinės šeimos sampratos išsaugojimą, nepritaria Stambulo konvencijai, pasisako prieš progresyvistinio lytinio švietimo diegimą Lietuvos mokyklose ir, atitinkamai, už tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Tuo tarpu I. Šimonytė, D. Žalimas ir G. Jeglinskas visais šiais klausimai laikosi kitos pozicijos ir atstovauja liberaliai mąstančiajai visuomenės daliai. Galiausiai, atlikta analizė parodė, kad visus kandidatus vienija gana liberalus požiūris abortų klausimu – nei vienas iš jų neišreiškė nuomonės, jog dabartinį reglamentavimą reikėtų griežtinti. Tai, beje, pasakytina ne tik apie partinius, bet ir apie nepriklausomus kandidatus.
