Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su į Lietuvą valstybinio vizito atvykusiu Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, saugumo situaciją regione, dvišalio bendradarbiavimo klausimus.
Šalies vadovas teigė, kad, Europoje tebevykstant nuožmiam karui, Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė įgavo naują reikšmę.
„Vertinu mūsų glaudų bendradarbiavimą, nuolatinį veiksmų koordinavimą ir bendras pastangas užtikrinant regiono saugumą. Lietuvą ir Lenkiją vienija ne tik bendra istorija, bet ir tvirta draugystė, paremta pasitikėjimu, pasirengimu padėti vieni kitiems ir drauge atremti kylančias grėsmes. Kol mes esame kartu, esame stiprūs ir nepalaužiami“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad jau kitą savaitę Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas yra Lietuvai ir Lenkijai labai svarbus įvykis. Pasak Prezidento, saugumo situacija regione išlieka įtempta: Ukrainoje vis dar vyksta kruvinas Rusijos karas, Baltarusijoje planuojama dislokuoti Rusijos branduolinį ginklą, grupuotės „Wagner“ samdiniai ir vadeivos persikėlė į mūsų kaimynystę, todėl būtina stiprinti rytinį flangą, kad NATO atgrasymas ir priešakinė gynyba būtų nepralaužiami.
Lietuvą ir Lenkiją vienija ne tik bendra istorija, bet ir tvirta draugystė, paremta pasitikėjimu, pasirengimu padėti vieni kitiems
„Kita svarbi artėjančio NATO vadovų susitikimo tema – Ukrainos ateitis NATO. Turime aiškiai suvokti, kad nėra jokių kitų realių saugumo garantijų, išskyrus narystę NATO ir 5 straipsnį. Vilniuje vyksiantis susitikimas – puiki proga nustoti kartoti senas formuluotes ir pateikti aiškų planą, kaip Ukraina taptų NATO nare. Ukraina – ne tik mūsų regiono, bet ir viso Aljanso interesas“, – teigė šalies vadovas.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat aptarė dvišalį ekonominį bendradarbiavimą ir bendrus infrastruktūros projektus. Prezidentas akcentavo, kad būtina paspartinti bendrų strateginių infrastruktūros projektų Lenkijai ir Baltijos šalims – „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, taip pat alternatyvaus kelio Augustavas–Alytus įgyvendinimą. Pasak Prezidento, kelių ir geležinkelių transporto koridoriai itin svarbūs kariniam mobilumui užtikrinti, ypač Suvalkų koridoriuje.
