Kandidatės į KT pirmininkes D. Jočienės pažiūros antikrikščioniškos? Italija galėjo tuo įsitikinti

Prezidentas Gitanas Nausėda birželio 9 d. pasiūlė Seimui skirti Konstitucinio Teismo (KT) teisėją Danutę Jočienę šio teismo pirmininke. Prezidentūros pranešime teigiama, kad D. Jočienės profesionalumas ir sukaupta vadovaujamo darbo patirtis vertintini kaip neabejotini kandidatės privalumai siekiant eiti KT pirmininko pareigas ir sėkmingai vadovauti šiam teismui.

Tačiau viena aplinkybė turėtų kelti nerimą tradicinių vertybių šalininkams. 2004–2013 metais D. Jočienė buvo teisėja Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT). 2011 metais EŽTT Didžioji kolegija paskelbė sprendimą „Lautsi ir kiti prieš Italiją“ arba vadinamojoje Nukryžiuotojo byloje dėl kryžių valstybinėse mokyklose. Juo atmestas ankstesnis sprendimas, jog kryžiai turėtų būti pašalinti iš mokyklų. Tuomet D. Jočienė abiem atvejais balsavo prieš Italijos norą išlaikyti kryžius mokyklose.

Bylos pradžia siekia 2002 metus. Du Italijos piliečiai, abu Italijos ateistų ir agnostikų racionalistų sąjungos (UAAR) nariai, kreipėsi į Abano Terme miestelio mokyklos, kurią lankė jų vaikai, tarybą reikalaudami pašalinti iš mokyklos klasių Nukryžiuotojo simbolį.

Tėvų tvirtinimu, Nukryžiuotojo simbolis prieštarauja teisei į švietimą, ypač tėvų teisei suteikti savo vaikams ugdymą ir išsilavinimą, atitinkantį jų religinius ir filosofinius įsitikinimus, šiuo atveju ateistinius. Mokyklos tarybos daugumai nepritarus šiai pretenzijai, tėvai kreipėsi į savo regiono administracinį teismą. Nuo to laiko byla keliavo per įvairias Italijos teisines instancijas. 2009 metais ieškinį priėmė EŽTT ir tais pačiais metais septynių teisėjų kolegija (tarp jų ir D. Jočienė) vienbalsiai pritarė tėvų pretenzijai.

Su didele savo visuomenės, neretai ir netikinčių piliečių parama, Italijai 2010 metais užginčijus sprendimą, byla buvo pavesta Strasbūro teismo Didžiajai kolegijai, sudarytai iš 17 teisėjų. Šį kartą, penkiolikai teisėjų balsavus „už“ ir dviem „prieš“, neginčijamu sprendimu atmestas Lautsi ieškinys ir nutarta, jog kryžiaus buvimas mokyklose nepažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 9 straipsnio (teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę) ir Pirmojo konvencijos protokolo antrojo skirsnio (teisės į švietimą).

Teismas savo sprendimo santraukoje pateikia štai tokius argumentus. Pirma, nėra pagrįstų duomenų apie poveikį, kurį kryžius, kaip religinis simbolis, galėtų daryti mokiniams. Lautsi buvo tvirtinusi, kad kryžiaus vaizdas gali „emociškai trikdyti“ netikinčius ar kitų religijų vaikus.

Taip pat nėra pagrindo manyti, kad kryžius mokyklų klasėse liudija valstybės nepagarbą pretenzijos reiškėjos Lautsi teisei ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus. Subjektyvaus įsitikinimo nepakanka tokiam kaltinimui įrodyti.

Strasbūro teismo komunikate primenama Italijos valstybės argumentacija už kryžių mokyklų erdvėse. Viena, tai tradicija, kurią valstybė nori tęsti. Atsakydamas į tai Strasbūro teismas pripažįsta Europos Tarybos valstybių narių pasirinkimą tęsti tradiciją, su sąlyga, kad bus išlaikyta pagarba teisėms ir laisvėms, kurios įrašytos Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje ir jos protokoluose.

Pasak Italijos, kryžius turi ne tik religinę dimensiją, bet taip pat simbolizuoja tuos principus ir vertybes, kurie grindžia demokratiją ir Vakarų civilizaciją. Vien dėl to yra pateisinamas jo buvimas klasėse. Šiuo požiūriu Strasbūro teismas pažymi, kad pačios Italijos teismai turi skirtingas nuomones apie Nukryžiuotojo simbolį ir nemano, kad turi užimti poziciją vidaus juridiniuose ginčuose.

Strasbūro teismas savo komunikate pakartotinai pažymi, kad gerbia valstybių pasirinkimus ugdymo ir švietimo srityse, taip pat ir religijai teikiamam vaidmeniui, kol šie pasirinkimai neprieštarauja ar yra suderinami su tėvų teise ugdyti vaikus pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus, kol tie pasirinkimai netampa indoktrinacijos forma. Šiuo požiūriu kryžiaus simbolis yra iš esmės pasyvus ir jo poveikis negali būti lyginamas su didaktinėmis priemonėmis ar dalyvavimu religinėje veikloje.

Teismas taip pat pateisino Italijos pasirinkimą daugiau regimumo suteikti daugumos religijai ir priminė ankstesnius sprendimus, jog faktas, kad mokyklų programose daugiau vietos užima šalies istorijoje svarbiausia religija, automatiškai nereiškia indoktrinacijos ir teisių pažeidimo. Juo labiau, kad Italija nėra netolerantiška kitų religinių ar filosofinių, nekrikščioniškų, pažiūrų mokiniams. Lautsi išlaikė pilną teisę mokyti ir orientuoti savo vaikus pagal savo filosofinius įsitikinimus.

Lautsi prieš Italiją byloje Italijos pusę palaikė 20 Europos šalių, tarp kurių buvo ir Lietuva, todėl D. Jočienės pozicija atrodė dar paradoksaliau.

KT teisėja D. Jočienė paskirta 2014 metų kovą, jos devynerių metų kadencija baigiasi kiek anksčiau nei po dvejų metų. Nors jei ją pakeisiančio teisėjo paskyrimas neužsitęs, D. Jočienė taps trumpiausiai KT vadovavusia pirmininke, tačiau esant lygiai padėčiai kažkuriais klausimais, būtent pirmininko pozicija KT būna lemianti. Kas gali garantuoti, kad per tuos du metus šioje instancijoje neiškils vertybiškai jautrių klausimų? Ir kokią poziciją užimtų antikrikščionišką pusę pasirinkusi teisėja Europą sukrėtusioje byloje?

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

4 KOMENTARAI

  1. Labai gerai, kad ištraukėte viešumon tokį svarbų faktą. Plačioji visuomenė to negali žinoti. Dabr gal ir Prezidentas persigalvos?!

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis