Balandžio 1 d. į amžinybę iškeliavo vienas garsiausių Dzūkijoje pastaraisiais metais tarnavusių kunigų Vytautas Prajara, kuriam buvo 60 m.
Buvęs ilgametis Metelių parapijos klebonas, paskutiniu metu vadovavęs Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bei Krikštonių Kristaus Karaliaus parapijoms, 30 metų skyrė Metelių Kristaus atsimainymo parapijai ir, kaip rašoma Alytaus naujienų portale, prie Dusios ežero esančiai Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės (Kryžių) diecezinei šventovei, kurią atstatė.
Kaip pranešė Alytausgidas.lt, kunigas mirties išvakarėse dar gyvas rastas klebonijoje, vėliau nugabentas į ligoninę, tačiau, kaip skelbia Dzūkijos portalas, išgelbėti dvasininko gyvybės medikams nepavyko.
„Kunigas mėgdavo pabrėžti, kad geri dalykai padaromi su Dievo pagalba, sau nuopelnų neprisiimdavo, tačiau už darbus atstatant Kryžių koplyčią V. Prajarai 2000 m. buvo suteiktas garbės kanauninko titulas, 2001 m. jis paskirtas Vilkaviškio vyskupijos kapitulos kanauninku, o 2002 m. – ir Lazdijų dekanu”, – rašo portalas.
Taip pat pasakojama, kad Dzūkijai save atidavęs V. Prajara gimė Suvalkijoje esančiame Vesalavos kaime (Marijampolės r.). 1979 m. baigė Igliaukos vidurinę mokyklą, kur tuo metu tarnavo kunigas Alfonsas Svarinskas. Šio kunigo pavyzdys ir patarimai, kaip manoma, Vytautui padėjo apsispręsti dėl kunigystės.
Kunigas gimė 1964 balandžio 24 d., o pašventintas kunigu 1988 gegužės 29 d.
Į Kauno kunigų seminariją V. Prajara įstojo po tarnybos armijoje, 1982 m., o po baigimo, iki atvykimo į Metelius, vikaravo Garliavos parapijoje.
„Jaunimą reikia mokyti ne pamokslais, bet gražiais pavyzdžiais,“ – sakydavo V. Prajara, dalyvavęs ir choro, ir Metelių kapelos veiklose.
