Vokietijos kardinolas, buvęs Tikėjimo mokymo kongregacijos vadovas, Gerhardas L. Mülleris (Gerhardas Miuleris) griežtai kritikuoja Sinodinį kelią Vokietijoje.
Viename interviu 74 metų kardinolas sakė, kad Sinodinis kelias, jo iniciatorių paskelbtas „reformų procesu”, yra „baigtas” ir eina „antikatalikišku, klaidingu keliu”.
Šventasis Sostas birželio 21 d. paskelbė pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad Sinodinis kelias „nebuvo įgaliotas” „įpareigoti vyskupus ir tikinčiuosius priimti naujas valdymo formas ir naujas doktrinos bei moralės kryptis”. Teigiama, kad buvo „būtina” tai paaiškinti, kad būtų „apsaugota Dievo tautos laisvė ir vyskupų tarnystės vykdymas”.
Sinodo prezidiumas, kurį sudaro Vokietijos vyskupų konferencija ir Vokietijos katalikų centrinis komitetas (ZdK), tada apkaltino Vatikaną noro bendrauti stoka: „Deja, Sinodo prezidiumas iki šiol nebuvo pakviestas pokalbiui. Nusivylę apgailestaujame, kad šis tiesioginis bendravimas iki šiol nevyksta. Sinodinė Bažnyčia mūsų supratimu yra kitokia. Tai pasakytina ir apie šiandieninį bendravimo būdą, kuris mus stebina. Tai, kad skelbiami pareiškimai, kurie nepasirašyti vardu ir pavarde, nesako gero apie bendravimo Bažnyčioje stilių”.
Kardinolas G. Mülleris šiuos pareiškimus pavadino „netoleruotinais” ir pridūrė, kad tai „iš tiesų neturi nieko bendra nei su sinodalumu ir kolegialumu, nei su pagarba vyskupo tarnystei”. Jis sakė, kad Šventojo Sosto pareiškimu išreiškiamas ne kas kita, kaip „paprastas katalikiškos ekleziologijos principas”.
Kardinolas G. Miuleris žurnalistams pareiškė: „Manau, kad Sinodinis kelias buvo pasmerktas nuo pat pradžių, tik jo iniciatoriai to dar nesuvokė”.
G. Mülleris sakė, kad Sinodinis kelias Vokietijoje neturi nieko bendra su sinodalumu. Anot jo, veikiau tai primena „politinę organizaciją”, laikančią save „visuotinės Bažnyčios avangardu” ir pridūrė, kad jis yra skaldantis Bažnyčią ir apgailestaudamas pavadino tai „reforma su laužtuvu.”
Tarp Sinodinio kelio šalininkų esama „nesutaikomumo”, kaip sakė kardinolas, kylančio iš „katalikiškos ekleziologijos neišmanymo”.
Jis pridūrėė, kad „Bažnyčia nėra reformos objektas. Bažnyčia yra įkurta Kristaus, jos negalima reformuoti, ji yra nepajudinama; tik mes galime ir privalome eiti atgailos ir atsinaujinimo keliu. Turime reformuotis ir atsinaujinti Jėzuje Kristuje ir taip duoti atsakymą į šiandienos iššūkius”.
