Prancūzijoje šeštadienį vėl vyko protestai prieš nepopuliarią pensijų reformą, kurią siekia įgyvendinti prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, eitynėse Paryžiuje, Nicoje, Marselyje, Tulūzoje, Nante ir kituose miestuose dalyvavo 963 tūkst. žmonių, siekiančių palaikyti spaudimą vyriausybei ir priversti ją nusileisti.
Prancūzijos sostinėje protestuose, valdžios skaičiavimais, dalyvavo apie 93 tūkst. žmonių ir jų skaičius buvo didžiausias nuo tada, kai praėjusį mėnesį prasidėjo protestai prieš pensijų reformą.
Tuo tarpu profsąjunga CGT pareiškė, kad vien Paryžiuje protestavo apie 500 tūkst. žmonių.
Šeštadienį demonstracijose dalyvavo ir jaunimas bei kiti pensijų reformai prieštaraujantys gyventojai, kurie negalėjo prisijungti prie ankstesnių trijų protestų, nes tos masinės demonstracijos buvo surengtos darbo dienomis.
Kitaip negu ankstesnėmis protestų dienomis, geležinkelininkai šeštadienį nestreikavo, tačiau netikėtą streiką surengė skrydžių vadovai ir šeštadienio popietę Orli oro uoste – antrame pagal dydį Paryžiuje – buvo atšaukta iki pusės skrydžių.
Prancūzijos parlamentarai šią savaitę pradėjo diskutuoti dėl reformos, pagal kurią amžius, reikalingas gauti visą pensiją, būtų padidintas nuo 62 iki 64 metų.
Taip pat numatyta padidinti privalomą darbo stažą, reikalingą gauti visą pensiją.
Per šeštadienio protestus nebuvo apsieita be neramumų – vienoje iš gatvių Paryžiaus centre buvo padegtas automobilis ir kelios šiukšliadėžės, kai policija vaikė minią ir panaudojo prieš protestuotojus ašarines dujas.
Sostinės policija pranešė, kad dėl įvairių pažeidimų, įskaitant šaunamojo ginklo turėjimą ir vandalizmą, buvo sulaikyti aštuoni asmenys.
Protestai yra tapę lemiamu išbandymu ir E. Macronui, ir jo oponentams. Vyriausybė tvirtina, jog yra pasiryžusi įgyvendinti E. Macrono priešrinkiminį pažadą reformuoti Prancūzijos pensijų sistemą, kuri yra viena dosniausių pasaulyje.
Prezidentas reformą vadina „neišvengiama“ ir aiškina, kad ją būtina įgyvendinti siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies pensijų sistemos išgyvenimą. Jis taip pat pabrėžia, kad darbininkai kaimyninėse šalyse į pensiją išeina gerokai vėliau negu Prancūzijoje.
Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad nepritariančiųjų reformai vis daugėja, o prezidento populiarumas blėsta, E. Macronas atkakliai tvirtina, jog įgyvendins vieną pagrindinių savo pažadų, kuriuos jis davė, kai 2017 metais atėjo į valdžią, ir pakartojo prieš perrinkimą 2022 metų balandį.
Dabar jo vyriausybės laukia sunki politinė kova parlamente, kuri gali tęstis ne vieną savaitę, o gal ir ne vieną mėnesį.
Visuomenės nepritarimas dar sustiprins profsąjungų ir kairiojo sparno parlamentarų pastangas pamėginti blokuoti reformą.
Profsąjungos šeštadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pavadino vyriausybę kurčia ir pareikalavo, kad pareigūnai atsisakytų reformos planų. Jos taip pat pagrasino visoje šalyje nuo kovo 7 dienos organizuoti „darbo sustabdymą“, jei jų reikalavimai nebus įvykdyti.
Kita protestų ir streikų diena planuojama vasario 16-ąją.
Ankstesnę protestų dieną – prieš keturias dienas – į gatves daugelyje Prancūzijos miestų išėjo per 750 tūkst. žmonių – gerokai mažiau negu per ankstesnes dvi protestų dienas šių metų sausį, kai protestuose dalyvavo per 1 mln. žmonių.
