Liepą Valstybės gynimo tarybai pasiūlius Lietuvoje įsteigti dar vieną karinį poligoną bei Krašto apsaugos ministerijai (KAM) ieškant tam tinkamų teritorijų, Varėnos meras Algis Kašėta jo steigimo rajone galimybes vertina skeptiškai.
Galimybė karinių mokymų teritoriją steigti Varėnos rajone aptarta šią savaitę jame apsilankius prezidentui Gitanui Nausėdai, susitikime su savivaldybių vadovais.
„Prezidentas su savivaldybės vadovais aptarė Lietuvos kariuomenės poreikį turėti dar vieną karinių mokymų teritoriją ir galimybę ją įsteigti Varėnos rajone. Lietuvoje augant dislokuotų sąjungininkų karių skaičiui, nusprendus šalyje dislokuoti Vokietijos brigadą, vykstant Lietuvos kariuomenės plėtrai valstybei kyla poreikis steigti naują karinio mokymo teritoriją, tinkamą brigados dydžio vienetui atlikti manevrą“, – nurodoma Prezidentūros pranešime.
Tačiau pats meras teigė tokią idėją vertinantis skeptiškai.
„Tai nebuvo kažkoks detalus aptarimas. Prezidentas pasakė, kad bus ieškoma vietos poligonui. Jau šį sykį, be šaudyklų, paprastesniam variantui (…) ir klausė, kokia būtų mano nuomonė (…). Tai aš išsakiau skeptišką požiūrį į tokį variantą“, – BNS sakė meras.
„Skeptiškai dėl to, kad iš vienos pusės, į mus žiūrima visose valstybės strategijose, baltosiose knygose, kaip į dėkingą turizmui kraštą (…). Mes netgi negalime miško paskirties žemės keisti paskirties – ekonominei, pramoninei veiklai, elementariam sandėliavimui, nors norėtumėme, kad laisvesnės būtų rankos, nes pas mus beveik 70 proc. yra miškais apaugusi teritorija. (…) o dabar lengva ranka paversti, sakykim, sukarinta zona, tai ne visiškai turbūt atspindi iki šiol deklaruotą ir mums argumentuotą valstybės poziciją, dėl ko mes negalime turėti ekonominių teritorijų miško žemėje“, – kalbėjo jis.
Meras taip pat pažymėjo, jog susitikimo metu Varėnos rajonas įvardintas kaip vienas iš galimų variantų.
Savo ruožtu atsakyme BNS Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, jog kartu su savivaldybėmis bus vertinamos galimybes plėtoti mokymų laukus, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu įgyvendinti karinio manevravimo teritorijos įsteigimą, tačiau nedetalizavo, apie kurias konkrečias savivaldybes yra svarstoma.
„Jeigu bus kažkokie rimtesni siūlymai ir planai, ar tai būtų KAM, ar kariškių. Tai, be abejo, (…) mes norėsime tikrai dalyvauti diskusijose ir žinodami aiškesnį pasiūlymą arba situaciją mes suformuluosime savo požiūrį“, – sakė A. Kašėta.
Lietuvoje šiuo metu didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti.
KAM pabrėžia, kad artimiausiu metu daugiausia dėmesio tikslingiausia būtų skirti esamų poligonų plėtrai.
„Įvertintus artimiausio laikotarpio Lietuvos kariuomenės poligonų ir karinių teritorijų vystymo planus, kurie apima ir neseniai pradėtą atkurti Rūdninkų poligoną, prisiimtus įsipareigojimus Lietuvoje dislokuotoms sąjungininkų pajėgoms dėl reikiamos infrastruktūros išvystymo, taip pat ir į finansavimo galimybes, artimiausiu laikotarpiu būtų tikslinga plėtoti esamus poligonus“, – teigia ministerija.
