Švenčiant šv. Juozapato Kuncevičiaus 400-ųjų metų kankinystės sukaktį Popiežiškajame šv. Grigaliaus universitete spalio 20 d. įvyko konferencija ir parodos atidarymas, skirtas kankinystės sukakčiai paminėti. Pagrindinė minėjimo organizatorė – LR ambasadorė prie Šventojo Sosto Jos Ekscelencija Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Konferencijos pradžioje visus pasveikino popiežiškojo universiteto rektorius Mark A. Lewis JS ir pasidžiaugė, kad būtent po šio universiteto skliautais vyksta krikščionių vienybei toks svarbus įvykis.
Krikščionių vienybės dikasterijos prefektas kard. Kurt Koch priminė šv. Juozapato gyvenimo istoriją ir per jo asmenį atsiradusį Lietuvą, Ukrainą, Lenkiją, Baltarusiją, o dabar ir Italiją jungiantį dvasinį ryšį. Kardinolas kalbėjo apie kankinystę kaip kraujo ekumenizmą ir atkreipė dėmesį, kad šiandieniniame pasaulyje persekiojimai vyksta ne dėl to, kad esi katalikas, ar ortodoksas, bet dėl to, kad esi krikščionis. Tai reiškia, kad persekiojimai ir kankinystė tapo labai svarbia ekumeninio dialogo skatinimo priežastimi. „Esame dėkingi kankiniams už jų gyvenimo auką ir tikėjimo liudijimą“, – kalbėjo kardinolas.
Kardinolas kalbėjo apie kankinystę kaip kraujo ekumenizmą ir atkreipė dėmesį, kad šiandieniniame pasaulyje persekiojimai vyksta ne dėl to, kad esi katalikas, ar ortodoksas, bet dėl to, kad esi krikščionis.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas prisiminė, jog prieš keletą metų pradėjo rūpintis šv. Juozapato kankinystės paminėjimu ir tuo klausimu ne kartą yra vaikščiojęs Vatikano institucijų koridoriais. Valdininkus stebino tai, kad Lietuva rūpinasi šv. Juozapato paminėjimu, nes jis visiems atrodė susijęs tik su Ukraina. Arkivysk. Gintaras kalbėjo apie šv. Juozapato relikvijas, kurios pirmiausia buvo patalpintos Polocko šv. Sofijos katedroje, tačiau artinantis pavojui relikvijos buvo slapstomos įvairiuose Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos vietovėse.
1867 m. paskelbus Juozapatą šventuoju, jo palaikų ypač prisibijojo carinė valdžia, kuri jų gerbime matė unitų pasipriešinimo rusifikacijai šaltinį. Iškilus pavojui relikvijoms, jos nuo 1916 metų buvo slapstomos Vienoje (Austrija). Austriją užėmus sovietams ir siekiant išsaugoti relikvijas nuo sunaikinimo pop. Pijus XII paprašė šv. Juozapato relikvijas pervežti į Romą, kur jos buvo saugomos vienoje iš koplyčių. Galimybe viešai pagerbti šv. Juozapato relikvijas tuomet labai rūpinosi kard. Giovanni Battista Montini (vėliau – pop. Paulius VI). Nuo 1963 m. šv. Juozapato relikvijos buvo patalpintos į šv. Petro Bazilikos šv. Bazilijaus altorių viešam pagerbimui, kur jos yra ligi šiolei.
Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios vadovas, Kijevo ir Haličo didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas hipotetiškai paklausė, ką šiandien sinode pasakytų šv. Juozapatas?
Arkivysk. Sviatoslavas iškėlė tris mintis:
Bažnyčios kelionė visais laikais – tai kelionė link šventumo. Juozapato Kuncevičiaus pasiaukojimas dėl Bažnyčios vienybės įkvėpė poetus, menininkus, dvasininkus, kurie įvairiais būdais siekė perteikti per Juozapato gyvenimą pasireiškusį šventumą.
Bažnyčios kelionė visais laikais – tai kelionė link šventumo.
Šv. Juozapatas beldžiasi į visas geros valios žmonių širdis, sakydamas: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ O atsivertimo būtinumas dažnai akcentuojamas ir sinodo salėje.
Šiandien kankinio Juozapato balsas yra kankinamos Ukrainos balsas. „Kristus dalyvauja Dievo tautos vargo kelionėje Ukrainoje. Tai yra ne sinchroninė, bet diachroninė kelionė. Su visais šiandieniniais Ukrainos kankiniais šv. Juozapatas turi mums ką pasakyti“ – kalbėjo didysis arkivyskupas. Jis taip pat padėkojo broliams lietuviams ir pažymėjo, kad labai svarbi Graikų apeigų katalikų Bažnyčios istorijos dalis yra susijusi su Vilniumi.
Trumpus pranešimus skaitė Bazilionų ordino vyresnysis t. Robertas Liseiko bei kiti Graikų apeigų katalikų dvasininkai.
Baigiantis konferencijai žodį tarė ir renginio pagrindinė siela – Jos Ekscelencija Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Ji padėkojo visiems, padėjusiems parengti parodą: LR ambasadorei Italijoje Daliai Kreivienei, LR vyriausybei, Vilniaus universitetui, Bazilionų generalinei kurijai ir kitiems. Už apsilankymą parodoje Jos Ekscelencija Sigita dėkojo ir sveikino diplomatinio korpuso narius, Romos lietuvių bendruomenę bei kitus dalyvius. Jos Ekscelencija pakvietė dalyvius į ekspozicijos salę ir pati pravedė ekskursiją, pristatydama svarbiausius parodos eksponatus.
Tą vakarą šv. Juozapatas sukvietė ukrainiečius, lietuvius, baltarusius ir lenkus po popiežiškojo universiteto skliautais pajusti Kristaus atneštos vienybės dvasią.
