Manila pirmadienį pareiškė, kad Kinijos laivai tyčia atsimušė į Filipinų laivus Pietų Kinijos jūroje, taip paaštrindama diplomatinį ginčą dėl dviejų savaitgalį įvykusių susidūrimų ginčytinuose vandenyse.
„Kinijos pakrančių apsaugos ir jūrų milicijos laivai šiurkščiai pažeisdami tarptautinę teisę persekiojo „Unaiza May 2“ ir Filipinų pakrančių apsaugos laivą „BRP Cabra“, vykdžiusius teisėtas rotacijos ir aprūpinimo operacijas Filipinų išskirtinėje ekonominėje zonoje, ir tyčia atsimušė į juos“, – žurnalistams sakė Filipinų gynybos sekretorius Gilbertas Teodoro (Chilbertas Teodoras).
Filipinai ir Kinija apsikeitė kaltinimais dėl sekmadienį įvykusių incidentų netoli Antrojo Tomo seklumos Spratlio salyne, abi šalys pateikė diplomatinius protestus ir paskelbė kaltinimus pagrindžiančius vaizdo įrašus.
Abu susidūrimai įvyko per Filipinų karinių jūrų pajėgų laivo „Sierra Madre“, kuris 1999 metais buvo užplukdytas ant seklumos, kad būtų apgintos Manilos teritorinės pretenzijos, aprūpinimo misiją. Yrančiame laive dislokuotiems kariams periodiškai turi būti atvežama atsargų.
Filipinų pareigūnai apkaltino Kinijos pakrančių apsaugos laivą neatsargiai manevravus ir susidūrus su filipiniečių kariškių pasamdytu aprūpinimo laivu, o kinų jūrų milicijos laivą – atsitrenkimu į aprūpinimo laivą lydėjusį Filipinų pakrančių apsaugos laivą.
Filipinai ir Kinija apsikeitė kaltinimais dėl sekmadienį įvykusių incidentų netoli Antrojo Tomo seklumos Spratlio salyne
Kinija teigė, kad pirmasis nedidelis susidūrimas įvyko dėl to, kad filipiniečių aprūpinimo laivas ignoravo įspėjimus ir tyčia pavojingai plaukė, o antrasis buvo tyčinis Filipinų pakrančių apsaugos laivo įsirėžimas į Kinijos žvejybos laivą.
Filipinų gynybos sekretorius G. Teodoro pirmadienį žengė dar vieną žingsnį ir pavadino Kinijos veiksmus prie Antrojo Tomo seklumos tyčiniais.
„Esame čia tam, kad kuo griežčiau pasmerktume šį šiurkštų pažeidimą ir neteisėtą veiksmą [Filipinų] 200 jūrmylių išskirtinėje ekonominėje zonoje ir tai, jog Kinija iškraipo šią istoriją pagal savo tikslus“, – teigė jis.
Jo komentarai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas (Ferdinandas Markosas) susitiko su saugumo pareigūnais ir įsakė pakrančių apsaugos tarnybai ištirti incidentą, į kurį rimtai žiūrima aukščiausiu vyriausybės lygiu, pranešė jo ryšių komanda.
Anksčiau pirmadienį Filipinų užsienio reikalų ministerija iškvietė Kinijos ambasadorių Maniloje Huang Xilianą (Huang Silianą) pareikšti diplomatinio protesto dėl šio incidento.
Atstovė spaudai Teresita Daza (Teresita Dasa) sakė, kad ambasadorius buvo nepasiekiamas, o jam atstovavo misijos vadovo pavaduotojas Zhou Zhiyongas (Džou Džijongas).
„Ajungino sekluma yra mūsų išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo dalis, todėl mes turime suverenias teises ir jurisdikciją jos atžvilgiu“, – sakė T. Daza, pavartodama filipinietišką seklumos pavadinimą.
Kinijos diplomatas „iškilmingai pareiškė didelį nepasitenkinimą ir ryžtingą nepritarimą Filipinų laivų įsibrovimui“ į seklumos teritoriją, pranešė Kinijos ambasada.
Tarptautinė bendrija, įskaitant ilgametį Manilos sąjungininką Vašingtoną, kritikuoja įtariamą Kinijos kišimąsi į įprastines aprūpinimo misijas mažytei „Sierra Madre“ įgulai.
JAV valstybės departamentas sekmadienį pakartojo, kad abipusės gynybos paktas su Filipinais „apima ginkluotus Filipinų ginkluotųjų pajėgų, viešųjų laivų ir orlaivių, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybą, užpuolimus bet kurioje Pietų Kinijos jūros vietoje“.
Kinija pretenduoja į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, per kurią kasmet vyksta prekyba už trilijonus dolerių (eurų), ir ignoruoja 2016 metais priimtą tarptautinį sprendimą, kad šios pretenzijos neturi teisinio pagrindo.
