Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dabartiniame parlamente sunku tikėtis 71 Seimo nario dalyvauti balsavime dėl Stambulo konvencijos, tačiau ji išlieka optimistiška – jei šitas Seimas neratifikuos, ratifikuos kitas.
„Čia kaip ir bet kokiam kitam įstatymui reikia 71 balso, tai matant, su kokiu įkarščiu iš Seimo sesijos darbotvarkės tas klausimas buvo išbrauktas, tikėtis, kad tą 71 balsą pavyks surinkti šitoje sesijoje, nėra lengva, bet aš lieku optimistiška, vis tiek bus toks Seimas, kuriame bus tas 71 balsas, jeigu ne šitas, tai kitas“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė premjerė.
I. Šimonytė taip pat sakė, kad teigiama Konstitucinio Teismo (KT) išvada dėl Stambulo konvencijos atitikties pagrindiniam šalies įstatymui turėtų baigti spekuliacijas, esą ji prieštarauja Konstitucijai.
„KT pasisakė tai, ko ir buvo galima tikėtis, dabar tos spekuliacijos, joms kaip ir pabaiga, pagrindo toliau pasakoti dalykus, kuriems nėra pagrindo, nėra“, – reziumavo premjerė.
Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kas Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, tačiau Laisvės frakcijos bandymas tuojau įtraukti ją į Seimo sesijos darbų programą baigėsi nesėkme.
Į KT, prašydamas įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, praėjusį rudenį kreipėsi Seimas.
Teismo buvo prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.
Vertindamas „socialinės lyties sąvoką“ KT pažymėjo, kad konvencija yra skirta kovoti su smurtu, kurį gali išprovokuoti ir paprastai moterims priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.
„Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarė, moters ir vyro, lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“, – pažymėjo teismas.
KT taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencija neįpareigoja nustatyti kitokios nei Konstitucijoje santuokos ir šeimos sampratos, neįpareigoja keisti lietuvių kalbos, kad ji būtų lyčiai neutrali, ir leidžia valstybėms pačioms spręsti, kokios programos mokyklose turėtų būtų vykdomos apie lyčių stereotipus, smurto prevenciją ir pan.
Prezidentas Gitanas Nausėda tuo tarpu penktadienį pareiškė, kad Seimui nereikėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos, nes dėl to grėstų pokyčiai švietimo sistemoje.
