Popiežius lankys Graikiją, Kiprą, Maltą, viešėdamas Vengrijoje nežada kritikuoti V. Orbano

Popiežius Pranciškus trečiadienį interviu Ispanijos radijui sakė, kad planuoja netrukus apsilankyti Graikijoje, Kipre ir Maltoje.

Atsakydamas į klausimus popiežius pasakojo apie savo sveikatą po chirurginės operacijos, gandus apie planus pasitraukti iš Romos vyskupo sosto, kuriuos jis paneigė, kitų kelionių planus, Bažnyčią Kinijoje, Vatikano kurijos reformą, gyvybės apsaugos, migrantų, tarptautinės taikos ir diplomatijos klausimus, įskaitant Bažnyčios susirūpinimą dėl Afganistano ir daug kitų temų, taip apie vadinamąsias tridentines mišias, savo tėvus, senelius ir pamėgtą futbolą.

Viktoro Orbano nekritikuos

Popiežiaus vizitas į Slovakiją suplanuotas rugsėjo 12–15 dienomis, o prieš tai jis turėtų trumpam apsilankyti Vengrijos sostinėje, kur vyks iškilmingos mišios.

Pranciškus nuo pat 2013 metų, kai tapo popiežiumi, demonstruoja norą lankyti mažas Europos šalis.

Popiežius „Cope“ radijui sakė, kad neatmestų idėjos apsilankyti Ispanijos šiaurės vakariniame Santjago de Kompostelos mieste, atsakydamas į atitinkamą klausimą.

„Tačiau kol kas renkuosi keliauti į mažąsias Europos šalis. Iš pradžių buvo Albanija, o tada kitos mažos šalys“, – kalbėjo pontifikas.

„Slovakija [jau] yra programoje, o tuomet – Kipras, Graikija ir Malta. Norėjau pasinaudoti šiuo variantu: pirmiausia vykti į mažesnes šalis“, – radijui „Cope“ sakė jis.

„O jei keliaučiau į Santjagą, keliaučiau į Santjagą, o ne Ispaniją, pasakykime aiškiai“, – kalbėjo Pranciškus, atmesdamas oficialaus vizito į šią šalį galimybę.

Oficialioje popiežiaus kelionės į Vengriją programoje numatytas jo susitikimas su prezidentu Janošu Aderiu ir premjeru Viktoru Orbanu.

Paklaustas, ką norėtų pasakyti V. Orbanui, kurio nusistatymas prieš migrantus prieštarauja jo paties pažiūroms, Pranciškus, atrodo, norėjo išvengti šio klausimo.

„Nežinau, ar su juo susitiksiu. Žinau, kad pareigūnai atvyks mane pasveikinti, – kalbėjo popiežius. – Vienas iš mano būdų – nesivadovauti scenarijumi: kai esu priešais žmogų, žiūriu jam į akis ir leidžiu dalykams reikštis.“

„Man net į galvą neateina pagalvoti, ką pasakysiu, jei būsiu su juo, apie tas galimas būsimas situacijas, kurios man nepadeda“, – pridūrė jis.

Apie atsistatydinimą negalvojo

Interviu Šv. Tėvas sakė, kad po anksčiau šiais metais atliktos operacijos jam „net nebuvo atėjusi į galvą“ mintis atsisakyti Katalikų Bažnyčios vadovo pareigų.

Gandai, kad 84 metų pontifikas svarsto galimybę atsistatydinti, neseniai buvo aptariami Italijos žiniasklaidos. Atrodo, kad juos paskatino pontifiko hospitalizacija po liepą jam atliktos storosios žarnos operacijos.

„Nežinau, iš kur jie nuo praeitos savaitės ištraukė, kad aš ruošiuosi atsistatydinti!“ – Pranciškus sakė ilgame interviu Ispanijos radijui „Cope“ ir pridūrė, kad tokia mintis „man net nebuvo atėjusi į galvą“.

„Kaskart kai koks nors popiežius suserga, visuomet juntamas konklavos dvelksmas ar uraganas“, – pridūrė pontifikas, turėdamas galvoje kardinolų susirinkimą, per kurį renkamas naujas popiežius.

Liepos 4-ąją Pranciškus buvo operuotas dėl „sunkios divertikulinės stenozės su sklerozuojančio divertikulito požymiais“ gaubtinėje žarnoje.

Divertikulai yra storosios žarnos gleivinės mažos išvaržos. Divertikulitą sukelia jų uždegimas.

Argentinietis popiežius buvo išrašytas iš ligoninės po 10 dienų.

Paklaustas, kaip jaučiasi dabar, Pranciškus juokdamasis atsakė: „Tebesu gyvas.“

Pasak jo, viena Vatikano ligoninės slaugytoja „išgelbėjo man gyvybę“, nes paragino popiežių operuotis, o ne kliautis antibiotikų terapija.

„Dabar galiu valgyti viską, kas buvo neįmanoma anksčiau, kai buvo susidarę divertikulų“, – aiškino jis

„Po operacijos vis dar geriu vaistus, nes smegenys turi užfiksuoti, kad mano žarnynas 33 cm sutrumpėjęs, – pridūrė Pranciškus. – Tačiau visais kitais atžvilgiais mano gyvenimas normalus.“

Patyrė ekologinį atsivertimą

Popiežius viliasi, jog tarptautinė konferencija dėl klimato kaitos Glazge padės įveikti dvejojimą ir paskatins šią problemą spręsti pagal Paryžiaus konferencijoje nustatytus kriterijus. Be to, popiežius patvirtino, jog žada dalyvauti Glazgo konferencijoje lapkričio mėnesį.

Pasak popiežiaus, jo kelionė į Glazgą yra planuojama, viskas priklausys nuo jo savijautos, kalba, kurią jis žada sakyti Glazge, jau rengiama. Pranciškus prisipažino, jog gyvendamas Argentinoje buvo neišmanėlis kūrinijos ir gamtos apsaugos sferoje, tačiau po 2007 m. žemyno vyskupų konferencijos Aparesidoje pradėjo domėtis ekologijos klausimais ir atsivertė, o tapęs popiežiumi suvokė, jog turi kažką padaryti daugiau.

Šitaip užgimė jo enciklika apie rūpinimąsi mūsų bendrais namais „Laudato si’“. Popiežius sakė, jog Paryžiaus konferencija COP21, kurioje pasaulio lyderiai pirmą kartą pripažino klimato kaitos problemą ir įsipareigojo ją spręsti jam buvo „pasaulinio supratimo viršūnė“. Todėl viltys dabar sudėtos į Glazgo konferenciją, patikino Pranciškus.

Popiežius sakė, jog jam atrodo, kad Europos vienybė šiuo metu tapo iššūkiu. Arba Europa tobulės ir tvarkysis kaip Europos Sąjunga, arba ji sužlugs. Europos Sąjunga yra didžių vyrų – Schumano, Adenauerio – vizija. „Turime daryti visa, ką galime, kad šį paveldą išsaugotume. Tai palikimas, bet ir įpareigojimas.“

Popiežius atsakė ir į klausimą apie migraciją į Europą, pvz. ar kraštai gali nustatyti priimamų asmenų ribą, ar turi teisę nustatyti griežtesnius ar mažiau griežtus migracijos įstatymus.

Popiežius Pranciškus prisiminė savo paties apibrėžtą keturių normų taisyklę: migrantus ir pabėgėlius priimti, apsaugoti, remti, integruoti. Jei priimame, bet neintegruojame žmonės tampa pavojingais, nes jaučiasi svetimi. Popiežius paminėjo Zaventemo tragediją, teroristinę ataką, kurią surengė imigrantų vaikai belgai – jie ne integravosi, pavirto getu.

Mes turime siekti migrantus integruoti, o tai reiškia ne tik priimti, apsaugoti, ugdyti. Kraštai gali patys nuspręsti, kiek migrantų įstengia ir gali priimti, bet ir čia reikalingas dialogas tarp kraštų, reikia jų susitarimo. Kraštai turi elgtis sąžiningai nustatydami priimamų asmenų skaičių, tačiau šioje srityje svarbus dialogas tarp kraštų. Šiandien valstybės negali migracijos problemos išspręsti vienos, svarbu kalbėtis. Migracija yra pagalba, tačiau tik jei įgyvendiname integravimo žingsnį, pridūrė popiežius Pranciškus.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis