Birželio 22 d. Kudoriškio kaime (Anykščių raj.) buvo paminėtos pal. Teofiliaus Matulionio 150-osios gimimo metinės.
Paminėjimas prasidėjo birželinėmis pamaldomis palaimintojo gimtinėje.
Ta proga atvyko Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, palaimintojo Teofiliaus Matuliono bylos postulatorius kunigas Marius Talutis, kiti kunigai bei gausus būrys tikinčiųjų iš Panevėžio bei Kaišiadorių vyskupijų.
Lietus nei maldai, nei gerai nuotaikai nesutrukdė.
Vėliau visi tikintieji vyko į Alantos Šv. Jokūbo bažnyčią.
Prieš šv. Mišias buvo meldžiamasi rožinio malda, į kurią jungėsi abu vyskupai.
Šv. Mišias kartu su kitais kunigais aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, vyskupas Jonas Ivanauskas, kuris ir pasakė homiliją. Kaišiadorių ganytojas priminė, kad malonei reikalinga atvira širdis.
Palaimintojo Teofiliaus kelias yra nesuprantamas be gilios Jėzaus meilės žmogui, kuri reiškia tikrą paties Dievo nusižeminimą. Tam, kad priimtume Dievo meilę, pirmiausia reikia „išeiti“ iš savęs. Tai sunkus kelias. Geriausiai tą kelią žino Jėzus Kristus. Ką Jėzus nešė ant kryžiaus, mirtyje ant jo? Jis nešė mus tokius, kokie esame.
Pal. Teofiliaus gyvenime Dievo valios vykdymas buvo esminis dalykas. Jis visus savo gyvenimo įvykius patikėjo Dievui, Švč. Jėzaus Širdžiai. Pasitikėjimas Dievu – svarbiausias pal. Teofiliaus Matulionio bruožas. Viešpats mus moko, kad besirūpinant savimi, labai svarbu nenuleisti akių nuo Jėzaus žvilgsnio. Iš pamaldumo Švč. Jėzaus širdžiai kyla meilė Eucharistijai.
Pal. Teofilius visuomet norėjo grįžti pas jam patikėtus ganomuosius ir jais rūpintis. Tiesa ta, kad šventumo negalime „paskandinti“ pamaldume, nes jis gali ištirpti kaip sniegas Kristaus kvietimo akivaizdoje panėšėjant Jo kryžių.
Po šv. Mišių visi susirinko pasimelsti prie pal. Teofiliaus Matulionio mamos kapo.Šventė baigėsi bendra agape. Po vaišių Alantos dvare vyko konferencija apie pal. Teofilių Matulionį.
