Eidamas 92-uosius metus penktadienį mirė garsus ispanų režisierius Carlosas Saura (Karlosas Saura), XX a. septintajame dešimtmetyje kritikavęs Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūrą, pranešė Ispanijos kino akademija.
„Jis mirė šiandien savo namuose, sulaukęs 91-erių, apsuptas artimųjų“, – parašė akademija socialiniame tinkle „Twitter“, apibūdindama jį kaip „vieną svarbiausių režisierių Ispanijos kino istorijoje“.
1932 metų sausio 4 dieną šiaurės rytuose esančiame Hueskos mieste gimęs C. Saura garsėjo „nesibaigiančia veikla“ ir „meile savo amatui, kuri tęsėsi iki galo“, o jo naujausias filmas Ispanijos kino teatruose pasirodė vos prieš savaitę, sakoma pranešime.
Jis mirė likus vos dienai iki to, kai už dešimtmečius trukusią karjerą jam turėjo būti įteiktas garbingas „Goya“ apdovanojimas, Ispanijos „Oskarų“ atitikmuo, per 37-ąją „Goya“ apdovanojimų ceremoniją pietiniame Sevilijos mieste.
„Carlosas Saura, režisierius, fotografas, scenografas ir visapusiškas menininkas, išėjo iš gyvenimo“, – tviteryje parašė Ispanijos kultūros ministras Miquelis Iceta (Mikelis Iseta), sakydamas, kad jo karjera buvo įvertinta „visais įmanomais apdovanojimais“.
Per pusę amžiaus trukusią karjerą C. Saura sukūrė apie 50 filmų, už kuriuos pelnė daugybę apdovanojimų, ir dažnai vadinamas vienu iš didžiųjų ispanų kino kūrėjų, greta tokių garsenybių kaip Luisas Bunuelis (Luisas Bunjuelis) ir Pedro Almodovaras (Pedras Almodovaras).
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu jis daugiausia dėmesio skyrė visuomenės blogybėms ir pirmą kartą pelnė tarptautinį pripažinimą su 1966 metų filmu „Medžioklė“ (The Hunt), kritikuojančiu diktatoriaus Francisco Franco (Fransisko Franko) režimą ir pelniusiu antrąjį pagal svarbą Berlyno kino festivalio apdovanojimą.
1975 metais, žlugus F. Franko diktatūrai, jis sutelkė dėmesį į savo meilę muzikai ir šokiui. 1980 metais jis sukūrė flamenko filmų trilogiją „Kruvinosios vestuvės“ (Blood Wedding), „Karmen“ (Carmen) ir „Kerinti meilė“ (A Love Bewitched).
Daugelis kritikų geriausiu jo kūriniu laiko 1975 metų filmą „Palesink varną“ (Cria Cuervos) – alegoriją apie diktatūrą, iki tų pačių metų dusinusią jo šalį. Filmas po metų Kanų festivalyje pelnė žiuri prizą.
