Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad tikisi, jog bet kuri Lenkijos vyriausybė, kuri bus suformuota po spalio 15 d. rinkimų, paisys šalies interesų, t. y. “daugiausia dėmesio skirs migracijos problemų priežastims, o ne simptomams”.
A. Duda pridūrė, kad tikisi, jog “padėtis Artimuosiuose Rytuose bus blaivinantis elementas” ES valdžios institucijoms.
Jis sakė, kad jei per Europą nusiris dar viena migracijos banga, Lenkija turi pakartoti savo poziciją, kad reikia ginti ES sienas ir padėti šalims spręsti problemas, dėl kurių kyla migracija. Jis sakė esąs įsitikinęs, kad dabartinė vyriausybė teisingai pasielgė priešindamasi nelegalių migrantų perkėlimui, nes taip problema tik plinta, o ne yra sprendžiama.
“Yra didelis skirtumas tarp pabėgėlių iš Ukrainos ir nelegalių migrantų”, – sakė A. Duda, kuris teigė, kad dauguma nelegalių migrantų yra ekonominiai migrantai, siekiantys geresnio gyvenimo, o ne tikri pabėgėliai.
Jis pažymėjo, kad dauguma migrantų, kuriuos Lenkijos pasieniečiai sustabdė nelegaliai perėjusius sieną iš Baltarusijos, atvirai prisipažino, kad nori vykti į Vokietiją ar kitas Vakarų šalis ir neketina prašyti prieglobsčio bei pasilikti Lenkijoje.
Lenkijos prezidentas tęsė sakydamas, kad ES jau anksčiau bandė priversti Lenkiją priimti perkeltus nelegalius migrantus. Lenkijos konservatyvioji vyriausybė, kitaip nei prieš tai buvusi liberali, atsisakė dalyvauti migrantų kvotų schemoje, nes nematė prasmės kurti sulaikymo stovyklas migrantams, kurie nenori likti Lenkijoje. Jo nuomone, taip elgtis su migrantais būtų buvę nežmoniška ir neteisėta.
Lenkija tikėjosi, kad jai bus suteikta tokia pagalba, kokia buvo suteikta Turkijai, kuriai teko tvarkytis su Sirijos pabėgėliais
A. Duda taip pat skundėsi dėl to, kaip ES elgėsi su Lenkija dėl Ukrainos pabėgėlių priėmimo. Lenkija tikėjosi, kad jai bus suteikta tokia pagalba, kokia buvo suteikta Turkijai, kuriai teko tvarkytis su Sirijos pabėgėliais. ES padėjo Turkijai, kad ši neleistų sirams kirsti ES sienų, tačiau nebuvo pasirengusi finansiškai padėti Lenkijai priimti Ukrainos pabėgėlius.
Pasak Lenkijos valstybės vadovo, su Lenkija “buvo pasielgta taip, kad mes beveik neabejojame, jog visi šie raginimai dėl Europos solidarumo yra pasakos, sklindančios iš ES institucijų”.
Lenkija ir toliau nepritaria ES migracijos paktui, kuris buvo priimtas Europos Sąjungos Taryboje. Prie Lenkijos prisijungė ir Vengrija, o Slovakija, Čekija, Austrija susilaikė. Dabar dėl pakto teks derėtis su Europos Parlamentu dėl galutinės reikiamų taisyklių redakcijos.
Dabartinė Lenkijos vyriausybė nusprendė prašyti Lenkijos rinkėjų atmesti ES migracijos paktą referendume, kuris vyks spalio 15 d. kartu su visuotiniais rinkimais.
