Kadangi iki kitų Europos Parlamento rinkimų liko vos pusmetis, reiktų atkreipti dėmesį į tai, ką jaučia Europos gyventojai, galvodami apie Briuselį.
Nauja “Ipsos” apklausa, atlikta penkiose ES valstybėse narėse, rodo, kad europiečiai iš esmės yra nepatenkinti demokratijos būkle Briuselyje ir mano, kad didėja atotrūkis tarp ES institucijų ir piliečių, kuriems jos turėtų atstovauti. Mažas pasitikėjimas ES institucijomis gali lemti mažą rinkėjų aktyvumą 2024 m. rinkimuose, o tai gali dar labiau padidinti nepasitikėjimą Europos Sąjunga.
Rugsėjo mėn. apklausa buvo atlikta Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Kroatijoje, taip pat dviejose ES nepriklausančiose šalyse – JAV ir Jungtinėje Karalystėje – kuriose taip pat vyks visuotiniai rinkimai atitinkamai 2025 m. lapkritį ir sausį. Internetinėje tikimybinėje apklausoje buvo apklausti 16 metų ir vyresni žmonės Europos šalyse ir 18 metų ir vyresni žmonės Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nors apklausti europiečiai iš esmės palankiai vertina ES, jie yra daug labiau nepatenkinti demokratijos būkle Sąjungoje nei savo šalies nacionaliniu lygmeniu.
Dauguma respondentų visose apklausoje dalyvavusiose ES šalyse teigia, kad yra “nepatenkinti demokratijos būkle ES lygmeniu, ir tik nedidelė mažuma mano, kad jie gali daryti įtaką sprendimų priėmimui. Didžiausia dalis žmonių, manančių, kad turi bent šiek tiek įtakos sprendžiant ES reikalus, yra Lenkijoje, tačiau net ir ten jų yra tik 20 proc.
“Šios išvados rodo, kad pagrindinis ES iššūkis prieš 2024 m. Europos Parlamento rinkimus bus sutelkti nuolatinę paramą ES projektui ir padėti atkurti teigiamą požiūrį į ES institucijas, agentūras ir įstaigas”, – pranešime teigė “Ipsos” Europos viešųjų ryšių departamento generalinė direktorė Christine Tresignie.
Nenuostabu, kad apklausose pirmauja tik tos partijos, kurios nori atkurti demokratinę ES kontrolę ir didinti nacionalinį suverenumą, o visos, kurioms naudinga dabartinė padėtis, stagnuoja arba, kaip prognozuojama, praras dešimtis vietų. Tačiau kodėl ES atrodo vis labiau nedemokratiška?
Skaidrumo stoka ir įtariama plačiai paplitusi korupcija ES institucijose (prisiminkime “Qatargate” arba “Pfizergate”) gali būti labai svarbi priežastis, kodėl europiečiai vis labiau nepasitiki Briuseliu. Netgi Europos ombudsmenė, kurios biuras buvo įsteigtas tam, kad ES institucijos laikytųsi minimalių skaidrumo standartų, neseniai buvo priversta raginti žiniasklaidą imtis veiksmų prieš Komisiją, nes ji visiškai ignoruoja jos nustatytus “netinkamo administravimo” atvejus ir raginimus paviešinti galimai neskaidrius dokumentus.
“Dėl mano nustatyto netinkamo administravimo pobūdžio ir masto reikia platesnių viešų diskusijų ir atidžios parlamentinės priežiūros, nes įprastinis institucinis keitimasis informacija ir dialogas nepadėjo išspręsti problemos”, – praėjusią savaitę Briuselyje sakė ES ombudsmenė Emily O’Reilly.
Kitas veiksnys gali būti ES sprendimų priėmimo proceso sudėtingumas, nes milžiniškame Briuselio biurokratiniame labirinte lengvai prarandamas demokratinės kontrolės jausmas.
visose apklausoje dalyvavusiose šalyse vyrauja nuomonė, kad pastaraisiais metais demokratijos būklė blogėjo
Europos Vadovų Taryba yra paskutinis tikras demokratijos bastionas Europoje, daugumai svarbių sprendimų reikia vienbalsio visų valstybių narių pritarimo. Tačiau ir tai šiuo metu nuolat puolama, nes pateikta keletas iniciatyvų, kuriomis siekiama panaikinti vienbalsiškumą (taigi ir veto teisę), taip iš esmės atimant teisę balsą turėti nacionaliniams rinkėjams.
Apklausos duomenimis, respondentai nelabai pasitiki demokratinėmis institucijomis savo šalyje. Beveik visose septyniose į apklausos apimtį patekusiose šalyse pasitenkinimo demokratija lygis buvo 50 % arba mažesnis, tik švedai buvo daugiau ar mažiau patenkinti tuo, kaip veikia jų vyriausybė, – 58 %.
Be to, visose apklausoje dalyvavusiose šalyse vyrauja nuomonė, kad pastaraisiais metais demokratijos būklė blogėjo. Tokios nuomonės laikosi daugiau kaip 6 iš 10 britų ir beveik 7 iš 10 amerikiečių, o daugiausiai – Prancūzijoje, kur 73 proc. respondentų teigė, kad demokratija šiandien neveikia taip gerai kaip prieš 5 metus.
Dauguma visų šalių gyventojų sutiko, kad demokratija yra “suklastota” turtingųjų ir galingųjų naudai ir kad tam ištaisyti reikia “radikalių pokyčių”.
