Balandžio 28 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų erdvėje atidaryta paroda „Pirmųjų krikščionių pėdsakai Lietuvoje”.
Paroda veiks balandžio 28 – rugsėjo 25 d. muziejaus darbo laiku.
Ši paroda – tai žvilgsnis į dviejų ankstyvajai LDK istorijai itin svarbių miestų, sostinių – Kernavės ir Vilniaus – laidojimo papročius, atspindinčius to meto miestiečių pomirtinio gyvenimo sampratas.
1993 m. atrastas Kernavės-Kriveikiškio kapinynas atvertė naują Kernavės ir visos ankstyvosios LDK istorijos puslapį. Iki tol LDK buvo įsivaizduojama, kaip prieš krikščionišką pasaulį kovojanti pagoniška valstybė, tačiau šis kapinynas leidžia suvokti daug įvairesnį kultūrinį ir konfesinį paveikslą, kuriame matome, jog LDK taikiai galėjo sugyventi įvairių kultūrų ir tikėjimų žmonės. Vilniuje, Bokšto gatvėje, 2005 m. aptiktas kapinynas papildo šį paveikslą naujais potėpiais, nurodančiais, kad čia galėjo įsikurti krikščionių-stačiatikių kolonija, vėliau virtusi vadinamuoju Civitas Rutenica (arba Rusėnų miestu).
Besikurianti pagoniška Lietuvos valstybė gana greit inkorporavo nemažas stačiatikių apgyvendintas teritorijas. Ankstyvieji LDK politiniai ir ekonominiai centrai traukė valstybės pakraščių gyventojus. Reikėtų neužmiršti ir svetimšalių pirklių bei amatininkų ar su krikščionybe susidūrusių kitų baltų tautų – jotvingių ir prūsų. Pagoniškos visuomenės virtimas krikščioniškąja Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje yra sudėtingas ir mažai tyrinėtas.
Šioje parodoje eksponuojama nedidelė dalis radinių iš šių abiejų kapinynų, tačiau tarp jų galėsite pastebėti ir krikščioniškųjų, ir pagoniškųjų simbolių, leidžiančių suprasti, kad pagoniškos visuomenės virtimas krikščioniškąja nebuvo staigus, o palaipsnis ir nevienalytis.
Parodos atidarymo metu vyko Kernavės-Kriveikiškio kapinyno tyrėjo – dr. Gintauto Vėliaus ir kapinyno Bokšto gatvėje tyrėjų dr. Ryčio Jonaičio ir dr. Irmos Kaplūnaitės diskusija: „Kernavės-Kriveikiškio ir Bokšto gatvės Vilniuje kapinynų palaidojimai – dar pagoniški, ar jau krikščioniški?“
Parodos organizatoriai: Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija ir Lietuvos Nacionalinis muziejus. Parodos partneriai: Lietuvos istorijos institutas.
