Judėjimas, kovojantis prieš skurdą: nelygybė išaugo kartu su ekstremaliu turtingumu

ŠaltinisVATICAN NEWS

Ekonominė nelygybė yra tiesioginis visuotinės krizės padarinys, sukeltas ekonominių, socialinių, aplinkos ir klimato faktorių. Ekstremali nelygybė išaugo kartu su ekstremaliu turtingumu.

Nuo 2020 m. 1 proc. turtingiausių pasaulio gyventojų sukaupė 63 proc. globalių turtų. Apie tai pranešama naujoje ataskaitoje, paskelbtoje Davose prasidėjusio pasaulinio ekonomikos forumo proga.

Vis labiau didėja ekonominis atotrūkis tarp vargingiausių ir turtingųjų. Į tai kreipiamas dėmesys nevyriausybinių organizacijų, siekiančių mažinti skurdą pasaulyje, federacijos Oxfam ataskaitoje „Nelygybė nepažįsta krizės“, paskelbtoje Davose sausio 16–20 dienomis vykstančio forumo proga.

Pirmą kartą per pastaruosius 25 metus vis labiau didėja atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir labiausiai skurstančių. Pandemijos metu 1 proc. turtingiausių žmonių turtas padidėjo 26 000 milijardų dolerių. Jiems tenka 63 proc. viso pasaulio grynojo turto padidėjimo. Ataskaitoje skelbiama, kad apie 820 milijonų žmonių kenčia nuo bado. Pasak Pasaulio Banko ekspertų, šiuo metu matomas nelygybės ir skurdo didėjimas yra aukščiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Pasak Francesco Petrelli, Oxfam Italijos skyriaus atstovo tarptautiniams ryšiams, ekonominė nelygybė yra tiesioginis visuotinės krizės padarinys, sukeltas ekonominių, socialinių, aplinkos ir klimato faktorių. Ekstremali nelygybė išaugo kartu su ekstremaliu turtingumu. Tai du fenomenai, iškilę per pastaruosius 25 metus.

Pernai milijardierių turtai energetikos ir žemės ūkio-maisto pramonės sektoriuose augo kartu su sparčiu jų valdomų įmonių pelno augimu, tai vyko ir pandemijos metu, kai dauguma pasaulio gyventojų buvo priversti susiveržti diržus. 

Oxfam išanalizavo 95 tarptautinių energetikos ir žemės ūkio-maisto pramonės sektorių įmonių veiklą, kurios nuo pandemijos pradžios uždirbo 306 milijardus papildomo pelno, iš kurio 257 milijardai buvo paskirstyti akcininkams. Tai, kad neinvestuojama į įmonę ar darbuotojus, yra esminė problema, kuri gali pakenkti visai pasaulio ekonomikai.

Kokie galimi sprendimai? „Tikimasi, kad Davose vyriausybių atstovai ir patys verslininkai pradės spręsti šią problemą, pradedant nuo teisingesnės mokesčių sistemos“, – sako organizacija.

Tiesą sakant, jei 5 proc. didžiausio turto būtų apmokestinti 5 proc. tarifu, būtų galima gauti 1700 milijardų dolerių – sumą, reikalingą kovai su skurdu skurdžiausioje planetos dalyje, sako Oxfam atstovas. Tokiu būdu būtų galima pasiekti kovos su skurdu tikslus, Jungtinių Tautų užsibrėžtus iki 2030 metų.

Oxfam – tai pasauliniu mastu vykstantis judėjimas, kovojantis prieš skurdą ir nelygybę, įkurtas Didžiojoje Britanijoje, vienijantis 21 nevyriausybinę organizaciją.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

2 KOMENTARAI

  1. Pridurčiau, kad tie patys ir mūsų turtingieji linkę gyventi savo malonumui, pramogauti, keliauti, apleidę savo neįgalius vaikus. Biednesni nenukeliauja toli, bet jie pasirenka tokią kelionę, į kurią galėtų keliauti visa šeima…
    Klausimas: kas iš tiesų turtingas?..

Komentarai neleidžiami

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS, PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte