Norvegijoje daug jaunų žmonių nusprendžia sušvelninti savo religinius įsitikinimus bei savo tapatybę socialinėje žiniasklaidoje, bijodami prarasti karjeros galimybes.
Tai paaiškėjo atlikus kokybinį tyrimą. Agderio universiteto docentai Ronaldas Mayora Synesas ir Irene Trysnesas klausinėjo 25 jaunų žmonių, priklausančių tautinėms mažumoms, krikščionių ir musulmonų, apie jų elgesį socialinėje žiniasklaidoje. Trylikos moterų ir dvylikos vyrų tyrimo dalyvių amžius: nuo 16 – os iki 35 – erių metų.
Tyrimo rezultatai, pateikti neseniai paskelbtame moksliniame straipsnyje, rodo, kad daugelis jaunų žmonių dėl įvairių priežasčių atsisako dalytis religiniu turiniu socialinėje žiniasklaidoje. „Jie norėtų pranešti apie savo religinius įsitikinimus, tačiau Norvegijoje jiems tai padaryti sunku.“
daugelis jaunų žmonių dėl įvairių priežasčių atsisako dalytis religiniu turiniu socialinėje žiniasklaidoje.
Jaunuoliai nurodo skirtingas priežastis, kodėl vengia religinio turinio socialinėje žiniasklaidoje, tačiau kai kurios priežastys kartojasi: „Jie bijo būti išstumti iš draugų bendruomenės ir sulaukti stereotipinių nuostatų ir charakteristikų. Krikščionys ypač baiminasi, kad sekuliarūs draugai iš gyventojų daugumos laikys juos pernelyg konservatyviais.“
Tarp apklausoje dalyvavusių informantų labiausiai save ribojo musulmonų berniukai. „Jie susiduria su dviguba stigma, kai taip pat atsiranda baimė būti laikomiems ekstremistais ir teroristais“, – sako Synnes. Jis pabrėžia, kad apklausti jaunuoliai yra išradingi ir gerai besimokantys arba dirbantys žmonės, turintys gerus darbus.
Pasak tyrėjo, nė vienas iš informantų nėra labai religingas. „Kalbame ne apie tokias prieštaringas ar konfliktus keliančias temas kaip abortai ar homoseksualumas, o apie religiją apskritai. Taip pat kalbama apie tai, kad jie negali dalytis Biblijos ar Korano eilutėmis, kaip jie norėtų.“
Krikščionys ypač baiminasi, kad sekuliarūs draugai iš gyventojų daugumos laikys juos pernelyg konservatyviais.
Kitas 2019 m. Bažnyčios, religijos ir filosofijos tyrimų departamento KIFO atliktas tyrimas parodė, kad religinės veiklos įvardijimas gyvenimo aprašyme sumažina galimybę būti pakviestam į darbo pokalbį. Tai buvo taikoma tiek musulmonų, tiek krikščionių veiklai.
Baimė, kad bus mažiau galimybių įsidarbinti, taip pat buvo viena iš priežasčių, dėl kurių jaunuoliai vengia rodyti savo tikėjimą internete. „Nerimą kelia, kad taip yra. Vienas iš informantų pavadino karjeros savižudybe, jei socialinėje žiniasklaidoje išreikštų ką nors religinio.“
„Tai stiprūs žodžiai“, – sako Synnesas. „Demokratinėje visuomenėje iš esmės problemiška, kad saviraiškos laisvė yra tokia siaura. Bijau, kokias pasekmes tai turės religinių mažumų įsiliejimui į profesinį gyvenimą, ypač darbo aplinkoje, kuri ir taip yra labai homogeniška.“
