Ar normalu, kad suskystintų naftos dujų (SND) akcizas dabar Lietuvoje dešimtis ir šimtus kartų didesnis, negu pas kaimynus?
Ar teisinga, kad piliečiai ir verslai, dėl karo Ukrainoje pabrangus dujoms įsirengę SND įrangą šildymui ir įbridę į bankų paskolas, dabar už tai valstybės baudžiami daug didesne kaina?
Ar sąžininga, kad suskystintų dujų naudotojai, gyvenantys provincijoje, kur nėra gamtinių dujų tinklo, mokėtų plėšikišką 304 EUR akcizą už toną dujų, o iš valstybės proteguojamo ir nuomojamo, ne Lietuvoje mokesčius mokančio “Independence” laivo gamtines dujas gaunantys miestų gyventojai mokėtų tik simbolinį ir minimalų 0,50 Eur/MWh akcizo mokestį?
Ar bent kiek logiška, kad suskystintas dujas, kurias gamina Lietuvoje veikianti ir čia mokesčius mokanti “AB Orlean Lietuva”, akcizo padidinimas būtų argumentuojamas siekiu “užkirsti kelią” rusiškų suskystintų dujų importui, nors “AB Orlean Lietuva” pagamina dvigubai didesnį kiekį suskystintų dujų, negu Lietuva sugeba suvartoti?
Ar dirbtinai sukurta “daugiamečių pievų problema”, kai biurokratinių institucijų nutarimu ariamosios paskirties žemė tampa “šventąją pieva”, kurios savininkas praranda praktiškai visas ūkininko teises, yra neišsprendžiama? Tokių žemių dėl biurokratinių procedūrų Lietuvoje padidėjo nuo 380 000 ha 2013 metais iki 740 000 ha, t.y. beveik dvigubai.
Ar su savininkais niekaip nesuderinus ir net jų tinkamai neinformavus, “iš viršaus” nuleistais vis naujų ir naujų “saugotinų teritorijų” sprendimais ir toliau bus ūkininkams atiminėjama teisė dirbti savo žemę ir naudoti ją pagal paskirtį?
Ar niekaip negalima išspręsti “pieno krizės”, kai pienininkyste užsiimantys ūkininkai priversti dėl mažesnių už savikainą supirkimo kainų parduoti karves, dėl ko vien 2023 metais 200 000 banda sumažėjo 10 000 t.y. 5 procentais? Tokiais tempais einant ir toliau po kelerių metų pienininkystė Lietuvoje bus apskritai likviduota.
Ar nukristų ministrui karūna, jei būtų pripažinta klaida ir sugražintos iki šiol galiojusios žymėto kuro naudojimo taisyklės
Ar nukristų ministrui karūna, jei būtų pripažinta klaida ir sugražintos iki šiol galiojusios žymėto kuro naudojimo taisyklės, jei paaiškėjo, kad naujoji tvarka neatnešė jokios naudos, o ūkininkams, ypač smulkiesiems, yra žalinga?
Visus šiuos klausimus ne pirmus metus kelia Lietuvos ūkininkai. Jiems veidmainiškai aiškinama, kad vadovaujamasi viešuoju interesu, nors viešieji ir privatūs interesai gali ir turi būti derinami ir viešajam interesui gali būti teikiama viršenybė tik tada, kai jis yra akivaizdžiai pažeidžiamas. Toks viešasis interesas turi būti aiškiai identifikuotas ir Lietuvos žmonių, ūkininkų ir verslo naudai sutarta, kad tai iš tiesų yra “Lietuvos viešasis interesas”.
Ar kas nors iš valdžios gali artikuliuotai paaiškinti, koks yra viešasis interesas biurokratiniais sprendimais dusinti ištisą Lietuvos ūkio šaką ir atsakyti į šiuos klausimus?
Lietuvos žemės ūkis turi būti pripažįstamas kaip valstybės strateginė ūkio šaka, užtikrinanti Lietuvos žmonių pirminius poreikius ir pačios valstybės saugumą šiais įtemptais geopolitinių sandūrų laikais. Pastarųjų metų politiniai sprendimai yra priešingi – Lietuvos žemės ūkis yra naikinamas.
Prasideda Lietuvos žemdirbių protesto akcija, suliepsnos laužai – mūsų tautos istorijoje nuo seno žinomas ženklas apie pavojų, kviečiantis susitelkti ir apsiginti. Palaikykime, prisidėkime – tai kova už tikrąjį viešąjį visuomenės interesą. Vienas iš ilgo kelio, kurį turėsime nueiti sugrąžinant valstybę jos piliečiams, žingsnių.
Neatlygintina politinė reklama.
