Nieko nebestebina valdančiosios daugumos noras, prisidengiant karo Ukrainoje sunkumais, nieko neveikti, išskyrus vieną norą – priimti šeimą griaunančius įstatymus. Tačiau išvydus Seime pateiktą Neįgaliųjų socialinės integracijos reformos projektą supranti, kad valdantieji stokoja ne tik išminties, bet ir širdies.
Pradžioje paminėsiu, kad socialinių reikalų (socialinės apsaugos ir darbo, – red. past.) ministrė Monika Navickienė neužmiršo pasigirti, kad reformai įgyvendinti bus skirtas net milijonas eurų, kas šiais sunkmečio laikais reiškia „net“ po 6,8 eurų vienam neįgaliajam… Dosnu? Šalia to, ministrė kukliai nutylėjo, kad ir tuos euriukus greičiausiai „suvalgys“ jos paskirti, neaišku kokį išsilavinimą turėsiantys, „atvejo vadybininkai“.
Tiesą pasakius, manęs tai nestebina, nes prisimenu, su kokiu entuziazmu dabar šią sritį valdantys naikino socialines įmones, sekdami pasakas apie greitą neįgaliųjų integraciją į rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančias įmones. Bet integracijos stebuklas neįvyko, o socialinės aklųjų, kurčiųjų įmonės praktiškai sunyko. O kokį gėrį neįgaliesiems žada dabartinė papildoma reforma?
Ministrė kukliai nutylėjo, kad ir tuos euriukus greičiausiai „suvalgys“ jos paskirti neaišku kokį išsilavinimą turėsiantys „atvejo vadybininkai“.
Kiekvienam iš mūsų turbūt ne paslaptis, kad kas geriau, jei ne gydytojas, gali žinoti neįgaliojo sveikatos būklę, jo ligas, prognozes, negalios istoriją, trukmę, eigą, galimas pasekmes? Medicininė dalis – pagrindas tolesniame žmogaus su negalia gyvenimo kelyje. Tačiau perspektyvoje, nustatant neįgalumą, „medicininės dalies“ reikšmę siūloma mažinti iki 40 procentų. Gi apie didžiąją vertinimo dalį nuspręs nežinia kieno paskirtų ir nežinia kokį įsilavinimą turinčių asmenų įvertinti „…aplinkos veiksniai, asmens galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime“…
Kas priims sprendimą dėl neįgalumo ir darbingumo lygio? Atvejo vadybininkai? O kas jie tokie? Kokia jų profesija, išsilavinimas, kompetencija, atsakomybės? Ar reformos pasekmės nepakartos neseniai liūdnai pagarsėjusių istorijų, kai vaikų teisių specialistais tapdavo visokie „izmailovai“ su kriminaline praeitimi?
Dabar žinome, kad, pagal STT korupcijos vertinimus, net 85 procentai apklaustųjų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą vertina kaip korumpuotą. Jos priimtus sprendimus žmonės gali apskųsti Ginčų komisijai (Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, red. past.), kurios duomenimis virš 40 procentų skundų komisija tenkina neįgaliųjų naudai. Tai kas gi siūloma? Naikinti Ginčų komisiją!
Stabdykime šį karą! Tam nereikia šarvuotos technikos, reikia tik jautrios širdies.
Dabar didžią dalį tų pagalbos funkcijų neįgaliesiems jau atlieka socialinės paramos centrai. Atrodytų, reikia juos stiprinti, skiriant daugiau lėšų. Pasirodo, reikia šalia įsteigti naują centrus kuruojančią „agentūrą“. Ar taip dubliuojant funkcijas neprasidės tarpinstituciniai nesutarimai? O kentės ir taip likimo nuskriausti žmonės su negalia. Ar po skambiu pavadinimu neslepiama privatizacijos galimybė? Tokie sprendimai rodo nepasitikėjimą už menką atlyginimą dirbančiais darbuotojais, kurių dauguma yra geri savo srities specialistai. Kodėl dėl neaiškios reformos taip menkinamas jų darbas?
Čia tik dalis valdančiųjų pramanų, bet, svarbiausia, kad mūsų „demokratijos gynėjai“ tai daro iš esmės nesitardami nei su neįgaliųjų organizacijomis, nei su savivaldybėmis. Karas Ukrainoje trukdo? Ar Socialinių reikalų ir darbo ministerija kariauja? Na, nebent, su Lietuvos neįgaliaisiais. Stabdykime šį karą! Tam nereikia šarvuotos technikos, reikia tik jautrios širdies.
