Iškilmingai sekmadienio Eucharistijai Kauno arkikatedroje vadovavo pats kardinolas Sigitas Tamkevičius, kurio 85-erių metų gyvenimo bei tarnystės kelyje buvo mylinčių tėvų šeima, atsiliepimas į pašaukimą tapti kunigu, pirmieji kunigystės metai ir užgriuvę pirmieji susidūrimai su KGB, kai kurį laiką buvo uždrausta atlikti kunigo tarnystę. Vėliau „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ir tuo „pelnyta“ sovietinio kalinio duona. Atsivėrus lagerio vartams su bundančia Lietuva netrukus vyskupo šventimais tekusi ištikimai ir drąsiai priimta atsakomybė – kad su atgauta Lietuvos laisve keltųsi, žaizdas gydytųsi, išsiskleistų ir Bažnyčia Lietuvoje, lig tol visaip drausta, varžyta bei persekiota.
Padėkos Eucharistijoje susirinkusių vyskupų ir visų tikėjimo brolių bei seserų su nuolankumu kardinolas paprašė kartu su juo dėkoti už Viešpaties jam dovanotus gyvenimo metus ir kartu atsiprašyti, jei iš žmogiškojo silpnumo ne viską padarome, ko Viešpats iš mūsų tikisi.
Pilna arkikatedra jos lankytojų, kauniečių, „Marijos radijo“ klausytojai bei tiesioginių transliacijų internetu (Delfi bei arkivyskupijos kanalais) dalyviai šią Eucharistiją šventė dėkodami ir už tai, Dievas ir šiandien tebelaimina kardinolo dienas, dovanoja jėgų ir sveikatos.
Šventojo Tėvo vardu kardinolą nuoširdžiai pasveikinęs apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius atkreipė dėmesį, jog kardinolo vaikystės ir jaunystės metai buvo sovietinės priespaudos laikas, tačiau Viešpats, nežiūrint sunkumų, jį pakvietė būti savo kunigu. Be to, palinkėjo kardinolui 100 metų, kad tokioje pat gražioje šventėje būtų galima susitikti po 15 metų!
Sveikinimo žodį vyskupų vardu tarė buvęs kardinolo pagalbininkas (1997–2002), dabar Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, „Marijos radijo“ prezidentė Egidija Vaicekauskienė.
