Arkivyskupas Gintaras Grušas: Marija kviečia mus būti gailestingus

Dalinamės arkivyskupo Gintaro Grušo homilija, kuri buvo sakoma lapkričio 14 d. Aušros vartų Gailestingumo Motinos atlaiduose Vilniuje.

Brangieji! Skaitiniai liudija, kad artėja liturginių metų pabaiga. Jie kalba apie paskutiniuosius dalykus, kai pakils arkangelas Mykolas ir užstos Dievo tautą. Kalba apie kataklizmą, apie ženklus, saulės užtemimą, mėnulį, kuris nebeduos šviesos, žvaigždes, kurios kris iš dangaus. Ir niekas iš mūsų nežino nei dienos, nei valandos, kada visa tai įvyks.

Bet žinia, kurią Šventasis Raštas mums duoda, yra, kad, nesvarbu, kokie dalykai gali vykti aplink mus pasaulyje, mums nereikia bijoti. Nereikia bijoti, nes mes žinome, kad galime pasitikėti Dievu. Kaip antrajame skaitinyje girdėjome, kad save aukodamas ant kryžiaus Jis jau atnašavo auką, kuri mūsų nuodėmes atleido.

Nelaimės ir nežinios akivaizdoje glauskimės prie Dievo.

Mūsų išganymas, jei nenuleidžiame akių nuo Jėzaus, yra garantuotas. Bet negalime nuleisti akių, net kai atrodo, kad viskas aplink mus yra baisu. Negalime atitraukti nuo Jo savo žvilgsnio, net jei žvaigždės iš dangaus pradėtų kristi ar saulė aptemtų. Psalmėje mes tai ir giedojome: „Globok mane, Dieve, prie Tavęs aš glaudžiuosi.“ Tai yra šio sekmadienio ir Aušros Vartų žinia. Nelaimės ir nežinios akivaizdoje glaustis prie Dievo.

Mes esame kviečiami pasitikėti Dievu ir iš Jo semtis ramybės ir jėgų. Ir dar visuomet visuose šio gyvenimo išbandymuose mes turime sugebėti išlikti krikščionimis ne tik žodžiais, bet ir savo elgesiu. Išlikti vieno Dievo vaikai. Išlikti vienos Motinos vaikai. O tai reiškia atpažinti, kad iš esmės mes visi esame broliai ir seserys, vieno Dievo vaikai.

Motinos artumas mums nepaprastai svarbus ir teikia vilties. Mažas vaikas, kai jis nerimsta, kai jį apima jaudulys ar baimė, nekantrumas, nurimsta, kai motina jį paima į savo glėbį, kai vaikas pajaučia jos plakančią širdį prie savosios. Vaikas pasitiki, kad mama parūpins visko, ko reikia. Čia, Aušros Vartuose, per amžius žmonės ateina prašyti Dievo Motinos užtarimo, patikėti jai savo gyvenimo rūpesčius ir sunkumus.

Aušros Vartai / Žygimanto Gedvilos nuotr.

Mūsų tautai nėra svetimi sugyvenimo sunkumai. Ne per seniausiai, nepriklausomybės pradžioje, buvo tokių atvejų, kai iš šeimos brolis ar sesuo, suvilioti galimybės gyventi geriau, išvyko į užsienį ieškoti geresnių darbų – ar tai būtų Anglija, ar Norvegija, – ir tuo metu dar nelegaliai. Juos suviliojo žmonės, kurie žadėjo gerus darbus, geresnį gyvenimą. Ir jie atsirado fermose, kur iš jų buvo atimti pasai, jie buvo priversti dirbti ilgas valandas, ilgas dienas ir net negalėdavo susisiekti su savaisiais. Kai kurios moterys buvo paimtos į sekso vergiją, priverstos darbuotis prostitutėmis ir vargiai galėjo pabėgti.

Ir ką jų šeimos nariai, jų broliai ir seserys, draugai Lietuvoje darė? Sužinoję, kad mūsų artimieji paimti į vergiją, dėjo pastangas juos išlaisvinti, ištraukti iš tos nelaimės. Dėjome pastangas, kad policija tuose kraštuose, mūsų kunigai, besidarbuojantys ten, siektų ištraukti juos iš tų pančių. Ir dabar tarp mūsų, prie mūsų sienos žmonės, kartais apgauti sukčių ar kitų, patenka į nelaimes.

dalinkimės tuo, ką turime.

Šis sekmadienis Bažnyčioje yra vargstančiųjų sekmadienis, kai meldžiamės už visus, kurių gyvenimas yra sunkus, kurie – dėl savo ar ne dėl savo kaltės – sunkiai pakelia kasdienio gyvenimo naštą. Mes turime melstis už juos, bet taip pat dalintis tuo, ką mes turime. Vargstančiųjų mūsų miestuose ir miesteliuose nestokojam – ir pasienyje šiandien, ir pabėgėlių stovyklose, migrantų stovyklose jų nestokojam. Jie gyvena sunkiomis sąlygomis ir juos reikia sušelpti.

Mūsų Caritas darbuojasi, ir šiandien Mišių pabaigoje pašventinsime Gerumas mus vienija simbolį, kasmetinę Advento žvakę, kurią kviečiame visus įsigyti ir taip parodyti solidarumą su vargstančiaisiais.

Akcijos „Gerumas mus vienija“ žvakės / Lietuvos Caritas tinkl. nuotr.

Gailestingumo Motina mūsų šiandien sulaukė. Ji ne tik teikia mums gailestingumą ir paguodą, ne tik užtaria mus pas savo Sūnų, ne tik tarpininkauja mums priimant išganymo malones, bet ir kviečia mus būti gailestingus, gailestingus kitiems, savo broliams ir seserims, tiems, kurie yra šalia ir kurie yra toliau. Turim ir naujų situacijų, kai, įvedus nepaprastąją padėtį pasienio ruože, kur kartais vieni gyvena mūsų žmonės, toks gestas – aplankyti savo kaimyną, pabūti kartu – irgi tampa svarbus.

Būkime tais, kurių veide matome Jėzų.

Ir mūsų miestuose bei miesteliuose svarbu ir geras žodis, ir buvimas kartu, bet kai matom stoką, kai matom vargstančius, – būti tais, kurių veide matome Jėzų. Kad būtume pasiruošę pašelpti, pasidalinti.

Šiandien taip pat dėkojame tiems, kurie teikia kitiems pagalbą: Carito darbuotojams ir tiems, kurie saugo mūsų valstybės sieną: pasieniečiams, policijai, kariuomenei – visiems, kurie teikia pagalbą. Tokių gražių pavyzdžių buvo krizės pradžioje, kai pasieniečiai, kadangi nebuvo, kuo žmones sušelpti, iš savo namų atsinešdavo pieno migrantų vaikams, nes jie taip pat žmonės. Ir mūsų pareigūnai tą irgi supranta. Galim kiekvienas vienaip ar kitaip – ar geru žodžiu, ar kokiu savo materialiu turtu paremti kitus, kuriems reikalinga pagalba.

nepaliaukime melstis.

Ženklai pasaulyje – tiek politinės migracijos, tiek pandemijos akivaizdoje – kviečia mus naujai kreiptis į Dievo Motiną. O Marijos kreipimasis įvairiuose apreiškimuose pasaulyje lieka tas pats visada. Ji kviečia mus: „Melskitės, melskitės, melskitės.“ Melskimės už tėvynę, už jos saugumą ir laisvę. Melskimės už žmonės, kurie pakliuvo į sukčių ar politinių jėgų spąstus. Už pabėgelius, ieškančius saugesnio gyvenimo. Meldžiamės už apgautuosius, už išnaudotus žmones čia ir visame pasaulyje, esančius prekybos žmonėmis pančiuose. Meldžiamės už visus vargstančius mūsų gatvėse, mūsų šalyje ir visame pasaulyje.

Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos atvaizdas
Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos atvaizdas / Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr.

Ne tik pasaulio pabaigos laukiame ateinant ir nežinome, kada tai bus, bet ir nė vienas iš mūsų nesame garantuoti, kada mūsų gyvenimo pabaiga ateis. Pandemija tą labai ryškiai kiekvienam iš mūsų priminė. Nežinome nei dienos, nei valandos.

Viešpačiu galime ir turime pasitikėti. Jis yra šalia. Ir jei nuo Jo nenuleisime žvilgsnio, jei eisime pas Jo Motiną ir mūsų Motiną, jei pasikliausime jos užtarimu ir jei visose nelaimėse su Dievo pagalba sugebėsime išlikti ir gyventi kaip tikri krikščionys, mylintys kiekvieną savo artimą brolį ir sesę, Viešpats niekada mūsų neapleis ir visada bus šalia mūsų. Ir turėsime jėgų pasiekti jo žadėtą džiaugsmą amžinybėje. Tad su pasitikėjimu ir su malda ženkime pirmyn nebijodami nė vieno šio gyvenimo iššūkio.

Amen.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

16 KOMENTARAI

  1. Vakar klausiau šv. Mišių iš Aušros vartų, skirtų maldai už žiniasklaidą. Šv. Mišias aukojo gerbiamas kunigas Ričardas Doveika. Dėkoju Dievui, kad yra mūsų šalyje yra tokių tiesoje stovinčių kunigų, kurie ne tik kalba apie bendrąjį gėrį, bet išsako mintį žiniasklaidai apie būtinybę pasirinkti teisingą santykį tarp tiesos sakymo ir pataikavimo valdžiai, kai visi matome, kad šis santykis yra labiai stipriai perlenktas pataikavimo valdžiai pusėn.

    • Doveika.. popsinis ir sisteminis, tai su Vanagaite ir Zurofu “soka”, tai uz marmala, Motinos basos saltyje stovejo,kad sio nuodo neleistu vaikams, bet PIS nereagavo. O Doveikai tai “Dievo dovana”, ismok atsirinkti vertybes.

      • Iš nieko nebuvo labiau pasityčiota, nei iš studentų. Iš jų be gyvulio paso buvo atimta net teisė į mokslą. Ir kur tada buvo tos mamos??? Kodėl tada neverkė basos. Bet kiekvienam rūpi tik savo darzas, kiekvienas tik už save. O jie palaipsniui mažomis grupelėmis ir patvarko visus. Bet iš šių mamų vaikų atėmė tik teisę i pramogas ir visokias tuštybės. Tai džiaukitės, o ne verkite, nes jūsų vaikai gali mokytis be GP.
        Be to dalis tėvų, kurie nenori savo vaikams GP, patys juos turi. Taigi patys pasiėmėte šį Gyvulio pasą, o gyvulys ir jo vaikai jokių teisių neturi. Jiems skiepas priverstinis ir etiketė su barkodu į ausį. Patys atsisakėte savo teisių.
        Palaipsniui visi šio pasaulio tuštybių ir puikybių mėgėjai ir velnio tabernakulio- teliko gerbėjai bus pastatyti į savo vietą, Paskutinieji bus valdžia ir visokie vakcinas propaguojantys dvasininkai.

      • Suskaldyta, supriesinta ir suzlugdyta tauta, dabar anukiene mortose gimdo globalistus, o Meiles Luksienes tautines mokyklos koncepcija atmesta. Beje tarp suaugusio ir vaiko didelis skirtumas! Nesulyginami dalykai.

      • Koks jau tas didelis skirtumas, kad gyvena vaikas tušciai laiką leisdamas sudcentriuose, ar 18-19 mečiai suaugusieji paskutinius kelis metus mokslams paskyrę, kad įstotų į geresnes specialybes, O tada valdžia pradeda gasdinti, kad jeigu nepasikiepys, neleis laikyti egzaminų, neleis studijuoti.
        Ir tas amžius – 18-19 pats jautriausias viskam, nes žmogus jau pats už save atsakingas, bet patirties dar neturi, amžius kai jau laikas susirasti antrą pusę, bet tavęs neleidžia į jokius renginius ir pan be skiepo. Ir nerūpėjo tai tada šioms mamoms. Kodėl tada basos nestovėjo, nes joms tik savo daržas rūpi, savo vaikelis, išpopintas, išlepintas, iš gero gyvenimo jau nežinantis ko norėti, todėl depresuojantis ir ypač jautriai reguojantis, kad užsidės batus ne iš sudcentrio, o iš Gariūnų. Pajudino dabar supermamyčių vaikelius, tai prasidėjo isterija. O kur ankčiau buvote?
        Iš abiturientų ir studentų buvo atimta teisė į mokslą, o iš šių vaikelių tik sudcentriai ir visokios tuštybės. Joks mąstantis žmogus nemano, kad laimė ir laiminga vaikystė yra visokios pramogos ir tuštybės. Jos yra tik skirtos uždengti didelę asmeninę vidinę tuštumą, kurioje nėra Dievo.

      • Tavo tiesa, daug pasiskiepijo ir trecia ims, kokie jie laimingi, i akropoli gali nueiti, plombyro palmiu aliejaus su vanilinu ir dazikliais nusipirkti, pasivaikscioti.. o baznycios tusteja, virsta laidojimo paslaugu centriukais. Net “Lietuvos krematoriumas” Lietuvai, skambiu pavadininu Kedainiuose pastatytas.

    • Mes dekojame Dievui uz didziai visu musu gerbiama ir karstai mylima kuniga pranciskona Vaineiki! O doveikos ateina ir iseina, kaip ir sisteminiai.

      • Pritariu – Vaineikis yra Dievo dovana Lietuvai. Aciū tau Dieve už kunigus, kurie atpažįsta Tiesą ir ją skelbia.

    • – tai Dievo Dovana mūsų šaliai. Gilus, dvasingas, paprastas, lengvai bendraujantis, mokantis ir norintis skleisti Dievo Šviesą pasauliui.

  2. PLANAS
    -prieš daugelį metų buvo parengtas planas, ir daugelį metų tai buvo tik planas. Daug metų reikėjo laukti, kol bus sukurtos technologijos, kad planas taptų įgyvendinamas. Ir įdarbinti tinkamus asmenis.
    -Tai neabejotinai yra susiję su naujos pasaulinės vyriausybės sukūrimu.
    -Ši naujoji pasaulinė vyriausybė jau yra sukurta ir daugelį metų veikia visiškai slaptai, laukdama nuošalyje ir judindama šachmatų figūras.
    -Šiai naujai vyriausybei reikėjo geriausių planetos protų, beveik visi jie į ją atėjo savo noru ir visiškai tikėdami naujosios pasaulinės vyriausybės siekiu. Jų nuomone, tai brutali jėga, gelbstinti žmoniją bet kokia kaina. Man sakė, kad su tais, kurie atsisakydavo, būdavo susidorojama, tačiau daugeliu atvejų jie atvesdavo žmogų į platesnę grupę, ir per diskusijas jis būdavo įtikinamas ir tapdavo atsidavęs šiam reikalui.
    -Šis planas yra tęstinis ir yra sudėtingiausia kada nors pradėta pasaulinė įvykių grandinė.
    PLANAS iš esmės yra nukreipti kiekvieną kiekvienos šalies pilietį prieš savo vyriausybę. Tai, kaip jie tai daro, yra genialu, tačiau tai yra visiškas blogis.
    Kaip šis planas gali būti įgyvendintas, … Kaip jūs nuteiktumėte kiekvienos šalies kiekvieną pilietį prieš savo vyriausybę?
    -Turėtų būti pasauliniu mastu sukonstruota “liga“
    -Turi kilti masinė baimė, panika ir paranoja
    -Lyderiai, mokslininkai ir žiniasklaida turi sutarti dėl gydymo
    -Šis gydymas iš esmės būtų jiems „nuleistas“ jiems patiems to nesuvokiant.
    -Pradžioje gali būti tik keli “sankcionuoti” gydymo būdai, visi kiti gydymo būdai turi būti laikomi “pavojingais, nesaugiais ir uždraustais”.
    -Vadovai, mokslininkai ir žiniasklaida manipuliuojami, kad patikėtų, jog šis “gydymas” yra vienintelė galimybė, vienintelis būdas užtikrinti jūsų ir jūsų šeimos saugumą.
    -Vadovai, mokslininkai ir žiniasklaida tam tikra prasme duoda jums žodį, kad šis gydymas yra saugus ir veiksmingas.
    -Taip pat yra orientuojamasi į vaikus, siekiant sukelti kuo daugiau skausmo ir pykčio, kai visa tai nepasiteisins.
    -Keletas išsišokėlių, kurie abejoja “gydymu”, įvairiais būdais diskredituojami ir cenzūruojami.
    -Sankcionuotas “gydymas” yra biologiniai vaistai / nuodai, kuriems visiškai realizuoti reikia 2-3 metų.
    -mRNA yra ta pažangi technologija, kurios jie laukė.
    -Visuomenės informavimas užtikrina, kad žmonės maldautų “gydymo” ir stovėtų eilėse prie jo.
    Galima sakyti, kad šiuo metu planas gerai vykdomas ir kol kas itin sėkmingas. MRNA vakcinų vartojimas buvo milžiniškas ir dauguma tiki, kad šis “gydymas” yra vienintelis būdas grįžti į normalią būseną.
    Man sakė, kad tai pranoko drąsiausius jų lūkesčius!

  3. TĘSINYS
    KAS TOLIAU? Čia vykdomas galutinis planas.
    Vakcinos naratyvas pasisuka kita linkme. Man buvo pasakyta, kad laikui bėgant vakcina padidins infekcijų skaičių ir mirtingumą. Kad mirs milijardai žmonių, žmonės supyks ir sudegins savo vyriausybes iki pamatų. Jų lyderiai, mokslininkai ir žiniasklaida bus padegti, medžiojami ir pakarti gatvėse. Abi pusės sudegins savo vyriausybes iki pamatų. Už skiepus pasisakanti pusė, visiškai išduota ir mirštanti, … o nesiskiepijanti pusė supykusi dėl to, kad jų vyriausybė leido tam nutikti.
    Kai masės išsilaisvins iš valdžios ir visų tų, kurie juos “išdavė”, dėl kurių jie tiek kentėjo, tuomet naujoji pasaulinė vyriausybė pasirodys kaip didysis gelbėtojas. Man sakė, kad tai bus “lengva parduoti”.

  4. nesunku nuspėti, kad analogiškai bus sugriauta Bažnyčia su visu aptarnaujančiu personalu ir atsiras tobulesnė – pasaulinio gelbėtojo religija ir baznyčia.

  5. Dievas yra virš visko, kas vyksta žemėje. Jei Jis tai leidžia, vadinasi mes to patys prisiprašėme. Vilniuje vyksta atlaidai, klausimas ar daug ten pabuvojo? Vakar mačiau lenkų jaunų žmonių maldininkų grupę iš Lenkijos ir, kai vyko Šv. Mišios lenkų kalba prie atviro Aušros vartų lango, tai žmonių buvo pilna gatvė. Na, o 11 val. t.y. lietuvių kalba, tai labai mažoka. Lenkija yra stipri savo tikėjimu į Jėzų, todėl jie atsilaiko net prieš briuselio galvas.

    • Polakai tai profesija, jie tapatina savo tautini identiteta katalikybe, lietuviai priesingai, jie buvo lenku ujami, gujami, ir polonizuojami, todel dabar
      lietuvis tapatybes iesko pagonybeje, grusas is gruszowskiu , tuo viskas ir pasakyta.

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte