Lapkričio 24 d. Vilniuje vyko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuojamas renginys, kurio metu Lietuvos laisvės gynėjams buvo įteikti Laisvės gynėjo teisinio statuso pažymėjimai ir Laisvės gynėjo ženklai.
Žuvusiųjų Laisvės gynėjų atminimas buvo pagerbtas tylos minute, sugiedotas Lietuvos himnas. Susirinkusiems skambėjo Lietuvos partizanų dainos, kurias atliko Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė).
Sveikinimo žodį tarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys.
„Jūs buvote ir esate tie žmonės, kurie dalyvavote įtvirtinant Lietuvos valstybingumo pamatus. Tuo sudėtingu mūsų valstybei metu Jūs saugojote Aukščiausiąją Tarybą, ženkliai prisidėjote prie krašto apsaugos sistemos, policijos, muitinės kūrimo. Be Jūsų pasiaukojimo ir ryžto nebūtų šios dienos valstybės“, – sakė V. Lukšys.
Renginį vedė LGGRTC darbuotojas Gaudentas Aukštikalnis. Sveikindamas susirinkusius į iškilmingą renginį jis akcentavo, kad lapkričio 23-iąją Lietuvos kariuomenė minėjo 105-ąsias įkūrimo metines.
Laisvės gynėjams pažymėjimus įteikė – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Aukščiausiosios Tarybos gynimo organizatorius, Motorizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas įkūrėjas, dimisijos brigados generolas Česlovas Jezerskas, Seimo NSGK narys Arvydas Pocius, Lietuvos policijos veteranų asociacijos pirmininkas Vytautas Navickas, pulkininkas, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas Darius Vaicikauskas. Tą dieną Laisvės gynėjams buvo įteikta per 220 istorinės atminties ženklų.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. priėmė priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą, kuriuo nutarta įtvirtinti Laisvės gynėjo teisinį statusą ir nustatyti pagrindinius šio statuso pripažinimo kriterijus.
Laisvės gynėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos policijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.
