Kristus tikrai prisikėlė, aleliuja! Šventąją naktį dalyvavome Velykų slėpinyje, švęsdami Krikšto ir Eucharistijos sakramentus. Šį Velykų rytą dėkojame už naująjį gyvenimą, kurio versmė atsivėrė mums per Kristaus prisikėlimą. Šiandien – švenčių Šventė ir tikrų tikriausia Viešpaties Kristaus diena. Šiandien, nugalėjęs mirtį ir nuodėmę, Jėzus pasirodė saviškiams; šiandien Jis davė apaštalams Šventąją Dvasią nuodėmėms atleisti, Jis pasiuntė juos į pasaulį Jį liudyti. Apie tai mąstydami šiandien ir visą šią savaitę giedame 117 (118) psalmės žodžius: „Šią dieną laimingą Viešpats padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes!“
Džiaugsmas šią dieną spontaniškai reiškiasi procesijomis, įgavusiomis įvairias formas. Daugelyje kraštų jos vyksta kaip išplėtota šlakstymo apeiga, kurią galima atlikti prieš visas sekmadienio Mišias ir kuri primena tikintiesiems jų krikštą. Velykų rytą Lietuvos katedrose ir parapijose teberengiama procesija kilusi viduramžių pabaigoje iš daugelyje vietų prigijusio papročio Švenčiausiąjį Sakramentą iš simbolinio Kristaus kapo perkelti į šventą vietą bažnyčioje.
Velykų žinia skamba visuose Velykų dienos Mišių skaitiniuose ir giesmėse. „Prisikėliau ir dabar esu su tavim“ (įžangos priegiesmis), sako Kristus savo Tėvui trejybinio gyvenimo gilumoje. Apaštalų darbų skaitinyje šv. Petras tvirtai teigia, kad Dievas prikėlė Jėzų, nes Jis valgė ir gėrė su Juo po Jo prisikėlimo. Šv. Paulius, susiedamas krikščionių Velykų ir žydų Velykų šventimą, primena, kad, per krikštą prisikėlę su Kristumi, turime gyventi naują gyvenimą. Evangelija įtraukia mus į sceną, kurioje sekmadienio rytą mokiniai pamato, kad Jėzaus kapas tuščias. Apaštalų apaštalė Marija Magdalietė pirmiausia pamano, kad kūnas pavogtas. Ji papasakoja Petrui ir Jonui, ir šie bėgte atbėga. Jonas įeina paskutinis ir pamato įkapių drobules. „Jis pamatė ir įtikėjo.“ Jam ir mums tuščias kapas tapo pirmu Prisikėlimo ženklu ir mūsų tikėjimo laidu.
Velykų vakaro Mišios. Velykų vakare gausu prisiminimų apie Jėzaus pasirodymą dviem mokiniams pakeliui į Emausą, paskui – grupei susirinkusių apaštalų. Savo pasakojime šv. Lukas pabrėžia, kad mokiniai atpažino Jėzų iš duonos laužymo ir iš to, kad Viešpats apaštalų paprašė valgyti. Su Prisikėlusiuoju valgyta Velykų vakarienė amžių būvyje savo džiaugsmu nutvieskė Eucharistijos šventimą. Todėl vakaro Mišiose skaitomas pasakojimas apie Jėzaus pasirodymą Velykų vakarą.
Bažnyčia toliau trykš Velykų džiaugsmu visą savaitę, vadinamą „Velykų aštuondieniu“ ir penkiasdešimt dienų – Velykų laiku.
Garsioji giesmė Victimae pascali laudes – „Velykų aukai didingai“ yra nuostabi poetinė sintezė, kurioje panaudotos kelios skaitinių temos. Svarbiausiame sekvencijos sakinyje apibendrinta mūsų Išganytojo Kristaus įgyvendinto Velykų slėpinio gilioji prasmė: „Mirtis ir gyvybė nuostabiai kovės – Mirtį nugalėjęs, viešpatauja gyvybės Valdovas.“
