Ukrainoje įkurta „Krikščionių vienybės Baltijos ir Juodosios jūros regione platforma” vienija įvairių konfesijų krikščionis iš Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Ji turėtų padėti atgaivinti ilgalaikius politinius ir kultūrinius regioninius ryšius tarp šių šalių, remiantis krikščioniškomis vertybėmis. Nuo pradžių prie šios iniciatyvos prisijungė Krikščionių sąjungos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, kuris mielai sutiko pasidalinti su „Laikmečio“ skaitytojais įspūdžiais apie šią platformą.
Ar galėtumėte skaitytojams plačiau pristatyti šią iniciatyvą? Kuo ji ypatinga ir svarbi mūsų dabarties kontekste?
– Tai – ukrainiečių krikščionių, išskyrus su Maskvos patriarchatu siejamų stačiatikių, dvasininkų ir pasauliečių iniciatyva. Jos esmė – atkurti savo karo niokojamą šalį remiantis krikščioniškais principais bei tokiais pat principais vystyti regioną nuo Baltijos iki Juodosios jūros.
Akivaizdu, kad Rusijos agresija Ukrainoje keičia pasaulį. Iniciatoriai suprato, kad po pergalės Ukrainos laukia sunkus šalies atstatymo procesas, kuris bus ne tik materialus, bet ir dvasinis. Toks atstatymas, jų nuomone, jis yra net svarbesnis už materialųjį. Tam reikalingas bendradarbiavimas ir tarpusavio parama šalių, kurios istoriškai yra artimos Ukrainos kultūrai ir istoriniam paveldui, buvo sukurtos remiantis krikščioniškomis vertybėmis.
Jų manymu, tam reikalinga krikščionius vienijanti bendravimo platforma. Ji turėtų padėti atgaivinti ilgalaikius politinius ir kultūrinius regioninius ryšius tarp šių šalių, padėtų atsispirti Rusijos imperializmui iš išorės, krikščionims nepriimtinų vertybių propagavimui, kas griauna Vakarų visuomenę iš vidaus. „Krikščionių vienybės Baltijos ir Juodosios jūros regione platforma” teisiškai registruota Ukrainoje. Jos veikloje jau dalyvauja dvasininkai ir pasauliečiai iš Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos, laukiame ir estų prisijungimo. Numatytas labai platus bendradarbiavimas. Šiuo metu jos veikla ypač nukreipta į pagalbą Ukrainai.
Kokios konkrečiai (be karinės ir humanitarinės) pagalbos dabar labiausiai reikia Ukrainai?
– Ne paslaptis, ES dominuojantis genderizmas mėgina įsitvirtinti ir šioje su agresoriumi kariaujančioje valstybėje. Tiekiama finansinė parama kariaujančiai šaliai ir integracijos į ES procesas dažnai mėginamas neformaliai sieti su Ukrainos žmonėms nepriimtina genderizmo ideologija, jie raginami priimti atitinkamus įstatymus, laikantis šių principų. Mes jau žinome, ką iš tiesų reiškia tokių principų įteisinimas, o jiems tai nauja patirtis. Ši ideologijos skleidimo praktika gali smarkiai pakenkti vakarų visuomenės vertybių sklaidai pasaulyje, kaip jau tai nutinka Afrikoje. Labai svarbi šiuo klausimu teisinė ir ekspertinė pagalba. Teisinės jiems pagalbos reikia ir registruojant Rusijos karinius nusikaltimus.
Daugelis krikščioniškų organizacijų aktyviai padeda Ukrainai, tačiau ši pagalba galėtų būti efektyvesnė, jeigu ji būtų geriau koordinuojama. Tai – daugelį sričių apimanti veikla. Pavyzdžiui, psichologinė sužeistų karių reabilitacija. Labai būtų gerai, kad jos metu kareiviai galėtų būti kartu su šeima. Tai irgi šių dienų aktualija, kuri buvo ką tik įvykusios konferencijos Lvove „Šeima karo metu“ viena iš temų.
Kiek ši iniciatyva yra reprezentatyvi, kokius bažnytinius ir visuomeninius sluoksnius ji apima?
– Ši iniciatyva tik pradeda plėtotis. Kaip minėjau neseniai Lvove vyko ketvirtas susitikimas – konferencija. Tokie renginiai vyksta kiekvieną kartą vis kitoje šalyje. Ukrainiečiai iš įvairių konfesijų dalyvauja labai aktyviai, renkasi visų tradicinių konfesijų dvasininkai, parlamentarai, ekspertai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Vis didesnis susidomėjimas yra ir iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos įvairių krikščioniškų konfesijų dvasininkų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Aktyvūs latviai, ypač jų katalikai. Vis labiau įsitraukia lenkai. Labai tikiuosi, kad iniciatyva plėtosis. Būdamas Lvove supratau, kokia svarbi mūsų turima teigiama ir, deja, neigiama patirtis, ginant krikščioniškas vertybes.
Ar ši iniciatyva yra labiau nukreipta į pagalbą Ukrainai, ar į platesnį bendradarbiavimą?
– Kaip minėjau, šiuo metu labiausiai reikia pagalbos Ukrainai. Bet ir mums naudinga pajusti tą tikėjimo energiją, kuri ateina iš šios šalies. Organizacijos veiklos gairėse yra numatytas ir platesnis bendradarbiavimas, neužsisklendžiant vien šiuo regiono ribose. Tokio bendradarbiavimo labai trūksta ukrainiečiams.
Kokias įžvelgiate šios iniciatyvos perspektyvas?
– Tikiuosi, kad daugelis suvokiame, kaip reikia tokio solidaraus darbo tarp panašų likimą patyrusių šalių krikščionių. Daug ką mes galime suprasti iš pusės žodžio. Todėl ir mums svarbu, kad ši iniciatyva būtų plėtojama. Kitaip bus labai sunku atsispirti gausiai pinigais „laistomam“ ir mus iš vidaus griaunančiam genderistinės ideologijos diegimui. Aišku, bus daug tokių, kuriems tai kels nepasitenkinimą. Bet tai daryti būtina, o nuoširdžiai dirbant su Dievo pagalba bus galima daug ką nuveikti.
Dėkojame už pokalbį
