Briuselio liberalioji valdžia baiminasi, kad kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose į valdžią grįš buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jie mano, kad pasikartos prekybos konfliktai, kurie sukėlė didelę transatlantinę įtampą per jo pirmąją kadenciją.
Prekybos vadovai faktinėje ES sostinėje išsigando, kai D. Trumpas neseniai prabilo apie grįžimą prie JAV protekcionizmo, apie kurį jis taip garsiai agitavo 2016 m., kai siekė atgaivinti globalizacijos paveiktas pramonines darbininkų valstijas.
Plieno ir aliuminio tarifai buvo įvesti ne tik priešininkams, tokiems kaip Kinija, bet ir kaimynėms Meksikai ir Kanadai bei sąjungininkėms Europos partnerėms. Kai kas sakytų, kad Europos Sąjunga, kuri, nepaisant savo viešo įsipareigojimo laisvajai prekybai, kurį laiką praktikavo protekcionizmą, ypač žemės ūkio politikos srityje, to laukė jau seniai.
Nepaisant tebesitęsiančių teisinių problemų, buvęs prezidentas tebėra respublikonų kandidato į kitų metų prezidento rinkimus lyderis. Naujausios “Wall Street Journal” užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 59 proc. respublikonų rinkėjų jį laiko pirmuoju savo pasirinkimu, o Floridos gubernatorius Ronas De Santis užima antrąją vietą ir turi tik 13 proc. balsų.
Tos pačios apklausos duomenimis JAV rinkėjai pirmenybę teikia D. Trumpui, o ne J. Bidenui santykiu 40 proc. prieš 39 procentus.
D. Trumpas praėjusį mėnesį savo privačiame golfo klube Naujajame Džersyje susėdo su pagrindiniais patarėjais aptarti naujausios prekybos politikos, pagal kurią D. Trumpo 2.0 administracija įvestų “universalų bazinį tarifą” beveik visam importui į Jungtines Valstijas.
“Manau, kad turėtume turėti žiedą aplink (JAV ekonomikos) apykaklę”, – sakė D. Trumpas, praėjusį mėnesį atskleidęs planą interviu televizijai “Fox Business”. 10 proc. tarifas būtų taikomas “automatiškai” visoms šalims ir galėtų būti didinamas arba mažinamas priklausomai nuo jo veiksmingumo ir pasekmių pasaulinei rinkai.
Kai bendrovės importuoja savo produktus į Jungtines Valstijas, jos turėtų automatiškai mokėti, tarkime, 10 proc. mokestį. Man patinka 10 proc.
“Kai bendrovės importuoja savo produktus į Jungtines Valstijas, jos turėtų automatiškai mokėti, tarkime, 10 proc. mokestį. Man patinka 10 proc.”, – aiškino jis.
Šią mintį D. Trumpas išdėstė praėjusią savaitę paskelbtame laiške laikraščiui “Wall Street Journal”, kuriame gynė per pirmąjį savo darbo Baltuosiuose rūmuose laikotarpį įvestus muitus ir vadino save “tikrojo ekonominio nacionalizmo” gynėju.
“Užsieniečiams dabar priklauso 16,75 trilijono JAV dolerių didesnė mūsų ekonomikos dalis nei mums priklauso jų. Mūsų šalis yra plėšiama”, – rašė D. Trumpas.
“Geriausias būdas sustabdyti šį Amerikos ekonomikos jėgų kraujavimą – paprastas, bet galingas tarifas daugumai užsienio produktų, pavyzdžiui, toks, kuris didžiąją Amerikos istorijos dalį buvo pagrindinis vyriausybės pajamų šaltinis ir kuris sukūrė šią šalį kaip pasaulio gamybos galiūnę”, – pridūrė jis.
Nesunku suprasti, kodėl eurokratams būtų sunku pagalvoti apie grįžimą į D. Trumpo laikus, ir ne tik dėl to, kad gali padidėti prekybos trintis. Buvęs respublikonų prezidentas per savo pirmąją kadenciją, didžiam Briuselio nusivylimui, ištikimai rėmė Lenkijos ir Vengrijos konservatyviąsias vyriausybes ir išliko artimas Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui.
Teisės ir teisingumo partija Varšuvoje ir V. Orbano partija “Fidesz” laiko save Europos judėjimo prieš de facto ES sostinėje dominuojantį liberalųjį isteblišmentą avangardu, o D. Trumpo pritarimą jų konservatizmui Europos Komisija laikė problemišku.
2016 m. prezidento rinkimų kampanijos metu D. Trumpas pavadino Briuselį “pragaro skyle”. Galimas jo grįžimas į valdžią, kartu su posūkiu į dešinę per kitais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, gali tapti pragaro ugnies lietumi ant transatlantinio liberalaus elito, kuris, valdant J. Bideno administracijai, grįžo prie įprastos veiklos.
