Liepos 1-ąją popiežius Pranciškus paskyrė naują Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektą, kuris pakeis iki šiol šias pareigas ėjusį ir savo mandatą baigusį kardinolą Luisą Franciscą Ladarią Ferrerą SJ. Nuo ateinančio rugsėjo vidurio šias pareigas pradės eiti argentinietis Victoras Manuelis Fernandezas, iki šiol vadovavęs La Platos arkivyskupijai. Šventojo Sosto komunikate primenama, kad prefekto pareigos apima pirmininkavimą Biblinei komisijai ir Tarptautinei teologinei komisijai.
Kartu su žinia apie paskyrimą į svarbias Tikėjimo mokymo kongregacijos prefekto pareigas, paskelbtas ir popiežiaus Pranciškaus laiškas arkivyskupui Victorui Manueliui Fernandezui apie jam tenkantį uždavinį.
Šio uždavinio esmė yra saugoti tikėjimą, bet ne kaip kažkieno priešais, bedant pirštu ir smerkiant. Pasak popiežiaus, buvo laikas, kai dikasterija, kuriai vadovaus naujai paskirtas prefektas, naudojo nemoralius metodus, kai vietoj teologinio pažinimo skleidimo persekiojo galimas doktrinines klaidas. „Iš jūsų laukiu kažko labai skirtingo“, – rašo popiežius Pranciškus, priminęs plačius argentiniečio ganytojo veiklos laukus: ne vien teologinį įdirbį, bet ir artimą kontaktą bei dialogą su Dievo tauta.
Buvo laikas, kai dikasterija naudojo nemoralius metodus, kai vietoj teologinio pažinimo skleidimo persekiojo galimas doktrinines klaidas.
Laiške naujajam prefektui popiežius pridūrė, jog tikėjimo saugojimas ir gynimas siejasi su jo perdavimo, su evangelizavimo misija, kad jo prasmė galėtų padėti suprasti egzistencijos prasmę klausimuose, kuriuos kelia mokslas ir visuomenės vystymasis. Būtent šie klausimai leidžia atnaujinti Evangelijos skelbimą, užmegzti pokalbį su asmenimis.
Pasak Pranciškaus, Bažnyčiai reikia augti aiškinant apreikštąjį Žodį ir geriau suprantant tiesą, tačiau tai neturi reikšti vieno išraiškos būdo primetimo. Skirtingos filosofinės, teologinės ir sielovadinės linijos, jei leisis būti harmonizuotomis pagarboje ir meilėje Šventosios Dvasios, taip pat padės augti. Harmoningas augimas saugo krikščionišką doktriną geriau už bet kokį kontrolės mechanizmą.
Popiežius paragino naująjį Tikėjimo mokymo doktrinos prefektą remti teologus ir jų darbą, tačiau visada prisiminti, kad teologija neturi būti „rašomojo stalo teologija“ ar šalta, kieta ir viską kontroliuoti norinti logika. Tikrovė visada viršija idėją. Todėl bet kokia teologija turėtų saugotis pretenzijos ir abejonės, kad Dievas nėra visagalis, ypač savo gailestingume. Mums tokio mąstymo būdo, kuris įtikinamai pristatytų Dievą, kuris myli, atleidžia, išgelbėja, remia žmones ir kviečia juos brolybei. Todėl mūsų skelbimas turi susitelkti į tai, kas esmingiausia, gražiausia, patraukliausia ir, tuo pat metu, labiausiai būtina. Tarp mūsų žinios tiesų yra harmoninga tvarka, o didžiausias pavojus kyla tada, kai antraeiliai klausimai užgožia pagrindinius.
Galiausiai popiežius paminėjo dar vieną uždavinį: užtikrinti, kad Šventojo Sosto institucijų dokumentai būtų pakankamai pagrįsti teologiškai ir derintų turtingą amžinąjį Bažnyčios mokymo paveldą bei naujausią mokymą.
V. M. Fernandezas gimė 1962 m. Kordoboje (Ispanija). Romoje baigė biblistikos bakalauro studijas, Argentinos katalikiškajame universitete (AKU) įgijo teologijos daktaro laipsnį. Jam buvo patikėtos Argentinos teologų draugijos pirmininko ir Rio Kvarto seminarijos studijų vadovo pareigos. 2020 m. „Katalikų pasaulio leidiniai” išleido lietuviškai arkivyskupo V. M. Fernandezo knygą „Mistikos galia: dvasinis išsilaisvinimas visiems”.
