LGBT žmonės turėtų turėti “saugią erdvę”, kai jie miršta. Tokios nuomonės laikosi įvairios LGBT organizacijos Šveicarijos sostinėje Ciuriche. Tokia iniciatyva sulaukė kritikos.
Gedintieji turėtų jaustis saugūs, kai lanko savo mirusį artimąjį, teigia organizacijos. Todėl jos nori, kad mirę LGBT žmonės galėtų ilsėtis tarp bendraminčių. Šiuo metu pagal projektą Sihlfeldo kapinėse kuriama 30 “vaivorykštinių” kapų. Jei bus didelis poreikis, kapų skaičius gali būti padidintas iki 130.
Ši iniciatyva yra ne tik tendencija, bet ir poreikio patenkinimas, sako vienos iš organizacijų HAZ – Queer Zürich – atstovas Dominikas Steinecheris. Pasak jo, LGBT žmonės savo gyvenime patyrė daug atstūmimo ir galbūt net buvo atstumti savo šeimų. Daugeliui jų bendruomenė tapo šeimos pakaitalu, kuriame jie taip pat nori būti palaidoti. Steinacheris teigia, kad tai taip pat yra siekis padaryti queer bendruomenę matomą ir po mirties.
tai taip pat yra siekis padaryti queer bendruomenę matomą ir po mirties
Tačiau šis planas sulaukia daug kritikos. Šveicarijos žiniasklaida, pavyzdžiui, “Neue Zürcher Zeitung” ir “Weltwoche” teigia, kad LGBTQ bendruomenės tapatybės ir politikos izoliacija yra atsilikimas. Tai taip pat gali prieštarauti krikščioniškai minčiai, kad po mirties visi esame lygūs. Tačiau ne visi krikščionys su tuo sutinka.
„Kapas nėra žmonių lygybės kriterijus”, – sako Benjaminas Hermannas iš Mozaikos skyriaus, priklausančio Ciuricho reformatų bažnyčiai ir sprendžiančio LGBTQ bendruomenės problemas. “Dėl šio pasirinkimo jie nėra verti nei daugiau, nei mažiau”.
Ciurichas nėra pirmas miestas, kuris plėtoja tokią idėją. 2014 m. Berlyne buvo atidarytos lesbiečių kapinės. Ten taip pat buvo remiamasi tuo pačiu argumentu: net ir mirties atveju būti suvienytiems su bendraminčiais.
