Dauguma švedų mano, jog jų šalis per daug paaukojo, kad taptų NATO nare, tačiau sutinka, kad Švedijos saugumas bus sustiprintas, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.
Po to, kai pirmadienį Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO, ši šalis netrukus taps 32-ąja NATO sąjungininke.
2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO.
Švedijos transliuotojo SR užsakymu analitinės įmonės „Indikator“ atliktos apklausos duomenimis, 55 proc. švedų mano, jog ši Skandinavijos šalis „per daug paaukojo, kad įstotų į NATO“.
Tačiau 77 proc. respondentų mano, kad Švedijos narystė sustiprina jos saugumą.
Vasario pabaigoje atliktoje apklausoje dalyvavo 2 413 žmonių. Tačiau apklausoje nebuvo klausimų, apie tai, ką tiksliai šalis, švedų nuomone, paaukojo dėl narystės NATO.
Rezultatai rodo, kad švedai į NATO procesą žvelgia kaip į sudėtingą dalyką, – naujienų agentūrai AFP sakė „Indikator“ tyrimų vadovas Peras Oleskogas Tryggvasonas (Peras Oleskogas Triugvasonas).
„Nuomonė, kad Švedijos saugumą sustiprins narystė NATO, yra visiškai vieninga. Tačiau matote, kad kelias į tai nebuvo tiesus“, – sakė jis.
Švedijos paraiškai pirmiausia pasipriešino Turkija, apkaltinusi Šiaurės Europos šalį suteikus prieglobstį dešimtims įtariamųjų, kurie, Ankaros nuomone, yra susiję su nepavykusiu 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą ir kurdų separatistais.
2022 metais Švedija susitarė su Turkija, įsipareigodama apsvarstyti jos ekstradicijos prašymus ir atšaukti ginklų embargą, įvestą Turkijai dėl jos karinio įsiveržimo į Siriją 2019 metais.
Ji taip pat iš dalies pakeitė savo konstituciją, kad sugriežtintų kovos su terorizmu teisės aktus.
