Vienas iš daugelio COVID-19 padarinių buvo depresijos paplitimas. Tai pernelyg nestebina, turint omenyje didžiulius pokyčius mūsų kasdieniame gyvenime ir poveikį šeimos gyvenimui. Taigi Harvardo mokslininkų komanda nusprendė išsiaiškinti, kas būtent lėmė pasikeitusią mūsų psichinę būseną ir ar prie to prisidėjo socialiniai tinklai.
Atlikę apklausą, kurioje dalyvavo apie 5400 suaugusiųjų, kurių amžiaus vidurkis buvo 56 metai, mokslininkai tyrė populiarių platformų, tokių kaip tiktokas ir instagramas, poveikį jų naudotojams. Akivaizdu, kad šie socialiniai tinklai nėra tokie linksmi, kokie atrodo iš pažiūros.
Praėjusią savaitę medicinos žurnale „JAMA Network Open” paskelbtos išvados parodė, kad vidutinio amžiaus socialinių tinklų vartotojai nurodė, jog naudodamiesi šiomis socialinės žiniasklaidos formomis jaučiasi liūdni.
Nuo 2020 m. gegužės iki 2021 m. gegužės mėn. atliktose apklausose gydytojai klausinėjo asmenų apie jų naudojimąsi socialiniais tinklais ir jų laimės lygį, tyrime atsižvelgdami į socialinės izoliacijos poveikį.
„Žmonės, kurie naudojosi „Facebook”, „TikTok” ir „Snapchat”, buvo gerokai labiau linkę sakyti, kad jaučiasi prislėgti”, – teigia Harvardo medicinos mokyklos ir Masačusetso bendrosios ligoninės psichiatrijos profesorius daktaras Rojus Perlis.
Tyrimo išvadose kategoriškai neteigiama, kad laiko leidimas socialiniuose tinkluose savaime sukelia depresiją. Kaip savo pranešime teigia NBC, sunku nustatyti, ar asmenys, jais besinaudojantys, turi didesnį polinkį sirgti depresija nei tie, kurie jais nesinaudoja.
Be to, nebuvo analizuojamas turinio, su kuriuo susidūrė tyrimo dalyviai, poveikis. Juk jei praleidote laiką skaitydami naujienas per patį blogiausią pandemijos laikotarpį, suprantama, kad jaustumėtės šiek tiek prislėgti.
Tačiau buvo tam tikrų elementų, kurie, tyrėjų nuomone, galėjo turėti įtakos žmonių prislėgtumui. Matydami, kaip kiti žmonės visiems matant demonstruoja savo tariamai tobulus gyvenimus, žmonės jaučiasi nesaugūs ir jiems atrodo, kad jiems trūksta.
Tyrimo metu taip pat buvo nagrinėjamos konkrečios platformos ir jų poveikis skirtingo amžiaus žmonėms. Vyresni nei 35 metų žmonės jautėsi labiau prislėgti, kai naudojosi „TikTok” ir „Snapchat”, o jaunesni nei 35 metų žmonės, besinaudojantys „Facebook”, jautėsi labiau prislėgti nei jų bendraamžiai, besinaudojantys kitomis platformomis.
Nors šių skirtumų priežastys nebuvo patikslintos, tyrėjai mano, kad jaunesnius dalyvius gali labiau teigiamai stimuliuoti „TikTok” ir „Snapchat” vaizdiniai.
Įdomu tai, kad Amerikos psichologų asociacijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Mitch Prinstein (Mičas Prinšteinas) suabejojo mūsų bendravimo socialiniuose tinkluose kokybe:
„Mūsų smegenys nesukurtos tokiam socialiniam bendravimui. O socialinė žiniasklaida tarsi pasisavina socialinės sąveikos poreikį kažkuo labai dirbtiniu ir nepakankamu. Socialinė žiniasklaida yra tuščios socialinės sąveikos kalorijos.”
Mūsų smegenys nesukurtos tokiam socialiniam bendravimui.
Šios išvados daugelio nenustebins. Valandų valandas praleidžiant slankiojant po socialinius tinklus gali labai slėgti, ypač kai matai žmones, atvirai besielgiančius negailestingai ar su neapykanta. Nespėjame susivokti, kad praleidžiame per daug laiko sutelkę dėmesį į kitų žmonių gyvenimus.
Kaip jis aiškina, „socialiniai tinklai sukurti tam, kad kuo ilgiau jus išlaikytų”, todėl svarbu jomis naudotis saikingai ir sąmoningai.
Taip pat turėtume nepamiršti, kad kaip tėvai turime būti atidūs, kokį pavyzdį rodome savo vaikams. Ankstesniais duomenimis nustatyta, kad socialinė žiniasklaida daro žalingą poveikį šiuolaikinių paauglių psichikos sveikatai, dėl to tragiškai daugėja bandymų nusižudyti, o kai kuriais atvejais – ir savižudybių.
Tačiau, jei socialinė žiniasklaida naudojama protingai, ji gali būti puikus būdas palaikyti ryšį su artimaisiais ir naudingos informacijos šaltinis, jei atidžiai pasirenkate tinkamus žmones ir paskyras, kurias sekate.
