Popiežius Kristaus Apsireiškimo iškilmės Mišiose, kurias šeštadienio rytą aukojo Šv. Petro bazilikoje, kvietė prašyti malonės niekuomet neprarasti drąsos būti Dievo ieškotojais, vilties žmonėmis ir nepalenkiamais svajotojais, Trijų karalių pavyzdžiu stebinčiais dangaus skliautą, einančiais pasaulio keliais ir išdrįstančiais žvelgti į Viešpatį, kuris apšviečia kiekvieną žmogų.
Taip, kaip akis į dangų pakėlę Rytų išminčiai, keliaukime ieškodami Viešpaties, kad nusižeminusiomis širdimis jį pagarbintume. Išminčiai žvelgė į dangų norėdami išvysti šviesą, kuri apšviestų jų gyvenimo prasmę ir iš dangaus nužengiantį išganymą. Jie moko, kad jei gyvename užsidarę siaurame žemiškų dalykų aptvare, per gyvenimą einame paniūrę, pavirtę savo nesėkmių ir savigailos įkaitais, jei alkstame pasaulietiškų gėrybių ir paguodos vietoj šviesos ir meilės, tada mūsų gyvenimas užgesta.
Trys karaliai moko žvelgti aukštyn, nes „pagalba ateina iš Viešpaties“ (žr. Ps 121, 1-2). Taip pat mes turime mokytis žvelgti į viršų, kad išmoktume į tikrovę žvelgti iš aukšto.
To reikia mums gyvenimo kelionėje, kad mus lydėtų Viešpaties draugystė, mus palaikytų jo meilė, jo Žodžio šviesa mus vestų kaip žvaigždė nakties tamsoje, sakė homilijoje popiežius, pažymėdamas, kad mums to reikia taip pat mūsų tikėjimo kelyje ir Bažnyčios gyvenime:
„Mums to reikia mūsų tikėjimo kelyje, kad jis būtų nesusiaurintas iki religinių praktikų rinkinio ar išorinės aprangos, o taptų viduje degančia ugnimi, leidžiančia tapti aistringais Viešpaties veido ieškotojais ir jo Evangelijos liudytojais“.
„Mums to reikia Bažnyčioje, kurioje, užuot pasidalinę pagal savo idėjas, esame pašaukti sugražinti Dievą į centrą. Mums to reikia, kad atsisakytume bažnytinių ideologijų, atrastume šventosios motinos Bažnyčios prasmę. Bažnytiniams įpročiams, bažnytinei ideologijai – ne! Bažnytiniam pašaukimui – taip! Viešpats, o ne mūsų idėjos ar projektai, turi būti centre. Pradėkime iš naujo nuo Dievo, ieškokime jame kaip semtis drąsos, nesustoti sunkumų akivaizdoje, stiprybės įveikti kliūtis, džiaugsmą gyventi bendrystėje ir santarvėje“.
Bažnytiniams įpročiams, bažnytinei ideologijai – ne! Bažnytiniam pašaukimui – taip!
Popiežius homilijoje pridūrė, kad tikėjimo dovana suteikiama mums ne tam, kad tik žvelgtume į dangų, bet kad eitume pasaulio keliais kaip Evangelijos liudytojai (žr. Apd 1,11).
„Šviesa, kuri apšviečia mūsų gyvenimą – Viešpats Jėzus – mums duota ne tik tam, kad būtume paguosti patiriamoje tamsoje, bet tam, kad atvertų šviesos plyšius gilioje tamsoje, gaubiančioje daug socialinių situacijų. Mūsų pasitikti ateinančio Dievo nerasime pasilikdami kokioje nors gražioje religinėje teorijoje, bet leisdamiesi į kelionę, ieškodami jo buvimo pėdsakų kasdienėje tikrovėje ir virš visko – sutikdami brolius ir prisiliesdami prie jų kūnų. Trys karaliai ieškojo Dievo ir rado kūdikį su kūnu ir krauju. „Tai svarbu: susitikti su Dievu kūne, jį pamatyti veiduose visų, kuriuos sutinkame, ypač vargstančiųjų veiduose“, – sakė popiežius Pranciškus.
Trys karaliai mus moko, kad susitikimas su Dievu mums atveria kur kas didesnę viltį, leidžiančią pakeisti gyvenimo stilių ir perkeisti pasaulį.
Jie mus moko kaip pagarbinti Viešpati (žr. Mt 2, 11). Ir mes iš naujo atraskime adoravimo maldos skonį: atpažinkime Jėzų kaip mūsų Dievą ir Viešpatį. Rytų išminčiai šiandien kviečia adoruoti Viešpatį! Nūdieną mūsų tarpe trūksta adoravimo! Viešpats tesuteikia mums malonę gebėti jį adoruoti!
