„Evangelija skirta visiems, ne vien tik mums!“ – pažymėjo popiežius trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje. Prieš savaitę Pranciškus katechezėje pabrėžė krikščioniškojo skelbimo džiaugsmo aspektą, šį trečiadienį priminė antrąjį: Evangelijos skelbimas yra skirtas visų džiaugsmui! Lapkričio 22 d., audiencijoje dalyvavo piligrimai iš Šiaulių vyskupijos.
Kai tikrai sutinkame Viešpatį Jėzų, šio susitikimo žavesys taip giliai persmelkia visą mūsų būtį, kad tampa kvietimu juo dalytis su kitais. Štai ko trokšta Jėzus – kad jo Evangelija būtų visiems. Visiems, nieko neapleidžiant.
Priminęs savo paraginimo apie Evangelijos skelbimą šiuolaikiniame pasaulyje Evangelii gaudium žodžius, kad visi turi teisę priimti Evangeliją, kad krikščionys privalo ją skelbti neišskirdami nė vieno, kad Bažnyčia auga ne užsiimdama prozelitizmu, bet „patraukdama“, popiežius pridūrė: – „broliai, seserys, jauskimės kaip tarnaujantys Evangelijos visuotinei paskirčiai: Evangelija skirta visiems!“
Gebėkime išeiti iš savęs. Kad skelbimas būtų tikras, jis turi įveikti mums būdingą egoizmą ir įveikti visas ribas. Krikščionys tesusitinka lauke labai nei zakristijoje, Luko Evangelijos žodžiais, teišeina į miestų aikštes ir skersgatvius (žr. Lk 14,21). Krikščionys tebūna atviri, nuoširdūs, ekstravertiški – šios krikščionio savybės yra iš Jėzaus, kuris savo buvimą pasaulyje pavertė nuolatiniu keliavimu tam, kad pasiektų visus.
Pranciškus pasidalijo mintimis iš Mato evangelijos (žr. Mt 15, 21-28) pasakojimo apie Jėzaus pokalbį su moterimi, atėjusia prašyti, kad išgydytų jos dukrą. Jėzus liko sužavėtas svetimšalės moters – kananietės ir pagonės – giliu tikėjimu. Pasak popiežiaus, susitikimas su kananiete leido Jėzui ne tik pakeisti savo nusistatymą, bet ir įsitikinti, kad jo mokymas turi nesiriboti vien tik savo tauta, o atsiverti visiems.
Anot popiežiaus, Biblija rodo, kad kai Dievas pašaukia žmogų, kai su kuo nors sudaro sandorą, vadovaujasi kriterijumi vienus išrinkti, kad pasiektų kitus. Pranciškus pažymėjo, kad visi Jėzaus draugai yra patyrę jo pašaukimo grožį, atsakomybę ir naštą, kaip ir nusivylimą dėl savo asmeninių trūkumų ar susilpnėjusio tikrumo, tačiau bene didžiausia pagunda yra manymas, kad pašaukimas yra privilegija. „Pašaukimas niekada nėra privilegija, negalime sakyti, kad esame labiau privilegijuoti nei kiti“, – patikino Pranciškus ir patikslino: – „pašaukimas yra tarnystė. Dievas pašaukia ką nors, kad mylėtų visus ir kad pasiektų visus“.
Romos vyskupas ragino atsispirti pagundai krikščionybę tapatinti su viena kuria nors kultūra, tauta ar sistema – šitaip ji netenka savo visuotinumo – katalikiškumo – matmens. „Krikščionybė skirta visiems, ne pirmos rūšies išrinktųjų grupelei. Dievas pasirenką ką nors, kad mylėtų visus. Tai visuotinumo matmuo, Evangelija nėra vien tik man, ji visiems“, – pažymėjo popiežius prašydamas to neužmiršti.
