Moldovos separatistinio Padniestrės regiono prorusiški sukilėliai trečiadienį ketina surengti retą suvažiavimą, vis labiau nuogąstaujant, kad ši teritorija gali tapti nauju Maskvos karo su kaimynine Ukraina židiniu.
Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo šį žemės ruoželį de facto kontroliuoja prorusiškos pajėgos, tačiau tarptautiniu mastu jis pripažįstamas kaip Moldovos dalis.
Trečiadienį Padniestrėje vyks specialus suvažiavimas, tik septintasis jos istorijoje, gilėjant ginčui su Moldovos vyriausybe dėl muitų.
Praėjusį kartą toks susitikimas vyko 2006 metais, kai deputatai paskelbė referendumą dėl integracijos su Rusija. Balsavimas baigėsi didele balsų „už“ dauguma.
Proeuropietiška Moldovos vyriausybė ir Vakarų šalys nerimauja, kad separatistinio regiono įstatymų leidėjai, pasinaudodami Rusijos puolimu Ukrainoje, gali pakartoti šį gestą.
Patys Padniestrės pareigūnai santūriai komentavo susitikimo tikslą.
Separatistų Aukščiausioji taryba pranešė, kad deputatai aptars Padniestrės politinę ir socioekonominę padėtį, Moldovai, anot jų, darant spaudimą.
Vietos opozicijos politikas Genadijus Čorba sakė, kad labai tikėtina, jog deputatai paprašys prisijungti prie Rusijos
Vietos opozicijos politikas Genadijus Čorba sakė, kad labai tikėtina, jog deputatai paprašys prisijungti prie Rusijos, likus dienai iki jos prezidento Vladimiro Putino metinio pranešimo Rusijos įstatymų leidėjams.
Naujas frontas
Nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Moldova nerimauja, kad Kremlius gali pasinaudoti Padniestre ir atverti naują frontą pietvakariuose, Odesos kryptimi.
2022 metais šį mažą regioną sukrėtė neišaiškinti sprogimai. Kariniai analitikai mano, kad tai galėjo būti prorusiškų elementų bandymas įtraukti regioną į karą.
Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukraina planuoja ginkluotą įsiveržimą į šią separatistinę teritoriją, tačiau nepateikė jokių įrodymų.
2023-ųjų kovą Padniestrės prorusiška vadovybė apkaltino Kyjivą pasikėsinimu nužudyti jos lyderį. Ukraina šį kaltinimą atmetė.
Kremlius regione yra dislokavęs apie 1,5 tūkst. karių, esą su taikos palaikymo misija.
Tarp Dniestro upės ir Ukrainos sienos esanti daugiausia rusakalbių teritorija vienašališkai atsiskyrė nuo Moldovos žlugus Sovietų Sąjungai.
1992 metais separatistai pradėjo karą su provakarietiška Moldovos vyriausybe. Per jį žuvo šimtai žmonių, o sukilėliams į pagalbą atėjo Rusijos kariuomenė.
Maskva vis dar remia Padniestrės ekonomiką tiekdama nemokamas dujas, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje regionas vis labiau izoliuojamas nuo Rusijos.
Padniestrėje tebenaudojama kirilica, ji turi savo valiutą, Padniestrės rublį, saugumo pajėgas ir pasus. Dauguma iš maždaug 465 tūkst. gyventojų turi dvigubą arba trigubą Moldovos, Rusijos ir/arba Ukrainos pilietybę.
