Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sprendimu 34-erių Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) tapo pirmuoju atviru šalies premjeru homoseksualu, pranešė rfi.fr.
Jis yra jauniausias visų laikų Prancūzijos vyriausybės vadovas.
Būsimasis premjeras gimė iš Tuniso kilusio žydo Yves’o Attalio (Ivo Atalio) ir etninės graikės Marie de Kouriss (Mari de Kuris), kurios tėvai buvo imigrantai iš Odesos, šeimoje. Ji savo vaikus auklėjo ortodoksiškai, o Gabrielius vaikystėje lankė rusų bažnyčią.
Vidurinėje mokykloje jis tapo Socialistų partijos aktyvistu.
2017 m. Attalis sudarė “civilinę sąjungą” su Stéphane’u Sejourne’u (Stefanu Sežurnu) – dabar prezidentinės Atgimimo partijos generaliniu sekretoriumi ir Europos Parlamento liberalios frakcijos “Atsinaujinusi Europa” vadovu.
Nuo tada, kai į politiką atėjo būdamas vos dvidešimtkelerių, G. Attalis greitai kilo karjeros laiptais.
2017 metais jis buvo išrinktas į Prancūzijos parlamento žemuosius rūmus, Nacionalinę Asamblėją, o vėliau ėjo vyriausybės atstovo spaudai ir biudžeto ministro pareigas.
Pernai liepą jis tapo švietimo ministru ir užėmė vieną svarbiausių ir politiškai jautriausių postų vyriausybėje.
Po pastaraisiais metais įvykusių kelių garsiai nuskambėjusių moksleivių savižudybių jis prioritetu paskelbė kovą su patyčiomis.
Siekdamas kovoti su šia problema, jis suvienijo jėgas su Prancūzijos pirmąja ponia Brigitte Macron (Brižit Makron), buvusia mokytoja, kuri labai domisi šiuo klausimu.
Tačiau didžiausią atgarsį sukėlęs G. Attalio žingsnis buvo, kai, nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo darbo Švietimo ministerijoje pradžios, jis uždraudė mokinėms dėvėti abają – laisvą ilgą drabužį, kurį dėvi musulmonės moterys.
„Mokykloje nebebus galima dėvėti abajos, – sakė jis. – Sekuliarizmas reiškia laisvę emancipuotis mokykloje.“
Šis G. Attalio sprendimas sukėlė diskusijas apie Prancūzijos pasaulietines taisykles ir apie tai, ar jomis nediskriminuojama didelė šalies musulmonų mažuma.
Daugelis šį žingsnį taip pat vertino kaip siekį nuraminti konservatorius ir padidinti G. Attalio žinomumą.
Būdamas biudžeto ministru, jis taip pat pasinaudojo savo žiniasklaidos išmanymu gindamas itin prieštaringai vertinamą E. Macrono pensijų reformą.
