Kaip šios savaitės pabaigoje buvo pranešta, kai kurie Rusios Ortodoksų Bažnyčiai priklausantys lietuvių dvasininkai, nepritariantys Rusijos karui Ukrainoje bei patriarcho Kirilo pozicijai, atleisti iš pareigų. Tarp jų: Vitalijus Mockus (atleistas iš visų pareigų), Vitalis Dauparas (atleistas ir nušalintas nuo tarnystės), Gintaras Jurgis Sungaila (atleistas ir nušalintas nuo tarnystės) ir Vladimiras Seliavkas (vakar pateikė prašymą išeiti savo noru iš solidarumo su atleistas broliais).
Nenorėjo tylėti apie karą Ukrainoje
„Kaip sakiau, tai ne visi mūsų bendraminčiai. Bus ir naujų atleidimų”, – sako ortodoksų kunigas Gintaras Jurgis Sungaila savo feisbuko paskyroje paaiškina, kas šiuo metu vyksta Lietuvos ortodoksų bendruomenėje, taip pat jis pasidalina įvykių priešistore.
Kunigas pasakoja apie karo pradžios įvykius: „Vasario 24 dieną prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą. Dvasininkams buvo pasakyta su niekuo nebendrauti šia tema, nei su parapijiečiais, ne juo labiau su žurnalistais. Visus žiniasklaidos atstovus nukreipti į kuriją. Tylėti kaip burną prisėmus vandens”.
Tačiau ortodoksų kunigai nusprendė netylėti: „Kunigas Vitalijus, kancleris, kurijos atstovas, nuo antros karo dienos pradėjo smerkti karą, Rusijos agresiją. Tą jis darė su metropolito palaiminimu, bet prisiimdamas riziką – jis tiesiai šviesiai paprašė metropolito galimybės laisvai kalbėti, ir, sakė, jeigu Maskva prieštaraus, galėsite man suversti kaltę ir atleisti. Metropolitas, tuo tarpu, viešumoje nesireiškė”.
Netylėti skatino ir aplinkiniai
Vėliau, kaip pasakoja kunigas, spaudžiami parapijiečių, giminių ir draugų netylėti karo akivaizdoje, netgi gėdinami, iš pradžių kunigas Vitalis, vėliau ir kunigas Gintaras viešai pasmerkė patriarcho Kirilo paramą karui ir pačią Rusijos agresiją Ukrainoje.
Kunigai nepritarė patriarchui Kirilui dėl karo palaikymo pozicijos ir nenorėjo apie jį tylėti.
Patriarcho pozicija buvo aiški: „Žinome, kad tai ne šiaip kaimynų kivirčas, bet ir konfliktas, kuriame dalyvauja valstybės, t. y. institucijos, turinčios teisę panaudoti jėgą, kad priverstų savo piliečius paklusti, jei jie pažeidžia įstatymus, arba [turinčios teisę] priversti kitas šalis, jei mato jose grėsmę, panaikinti grėsmę”, – sakė patriarchas Kirilas pirmosios gavėnios savaitės trečiadienio pamoksle.
O po to, sekmadienį, patriarchas įteikė ikoną Nacionalinės Rusijos gvardijos vadovui, kuris atsiskaitė patriarchui Kirilui: „Noriu jums ir visiems čia esantiems parapijiečiams pranešti, kad Nacionalinės gvardijos kariai kartu su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis sėkmingai vykdo visas karinės kontroperacijos užduotis.
Ir noriu pasakyti, kad taip, ne viskas vyksta taip greitai, kaip norėtume. (…) Žingsnis po žingsnio einame į numatytą tikslą, ir pergalė bus mūsų, o [padovanotoji] ikona globos Rusijos kariuomenę ir paspartins mūsų pergalę“, – patriarchas, žinoma, tik šypsojosi ir laimino, kaip pasakoja kunigas G. J. Sungaila.
Pasmerkė patriarcho poziciją ir patį karą, nusprendė trauktis
G. J. Sungaila ir kitas kunigas Vitalis savo feisbuko paskyrose pasmerkė patriarcho poziciją ir karą.
Kunigas pasakoja, kad vėliau, „kovo mėnesį buvo sušauktas visų Lietuvos ortodoksų dvasininkų pasitarimas, kurio metu, be kita ko, buvo svarstoma idėja nustoti pamaldose minėti patriarchą kaip „mūsų didįjį poną ir tėvą“ (velikij gospodin i otec naš) – tai nebūtų pakeitę Bažnyčios priklausomybės nuo Maskvos, bet būtų bent jau simbolinis nesutikimo su patriarcho pozicija aktas.
Tiesa, susirinkimo metu paaiškėjo, kad daug kam iš dvasininkų dėl karo „ne viskas aišku“, o kiti apskritai palaiko patriarchą ir „specialiąją operaciją“.
„Nieko nepešę”, kunigai V. Dauparas ir G. J. Sungaila parašė pareiškimus, kad jeigu taip, jie geriau nutrauks tarnystę. Kunigas Gintaras parašė labai konkrečiai, kad jeigu reikia minėti patriarchą, tai prieštarauja jo sąžinei.
„Iškart po pasitarimo buvo paskelbtas puikus metropolito kreipimasis. Be kita ko, metropolitas atsisakė priimti atsistatydinimus ir pasiūlė kompromisą – neminėti patriarcho tam tikrų pamaldų metu. Lietuviškose, baltarusiškose, ukrainietiškose pamaldose patriarcho neminėjome, ir lyg ir viskas ėmė krypti gera linkme. Viešų pareiškimų metropolitas daugiau nebedarė”, – pasakoja kunigas savo paskyroje.
Balandžio 14 d. staiga pasklido gandas, kad metropolitas ne tik netikėtai patenkino prašymus, bet ir atleido iš kanclerio, dekano ir klebono pareigų kunigą V. Mockų, kuris jokių prašymų nerašė. „Ir tai prieš pat mūsų Verbų sekmadienį ir Didžiąją savaitę”, – primena kunigas G. J. Sungaila.
Kunigui Vitalijui Mockui taip pat buvo uždrausta bendrauti su žiniasklaida, netgi vesti laidas „Marijos radijuje“.
Įsakai buvo įteikti balandžio 15 d.
Tą pačią dieną kunigas Vladimiras Seliavka, protestuodamas prieš neteisybę, taip pat parašė prašymą išeiti.
„Šiuo metu yra ir jau anksčiau panašius prašymus parašiusių kunigų, kurių prašymai netenkinami – galbūt, bijant žiniasklaidos, tai bus atidėta dar vėlesniam laikui”, – dalinasi G. J. Sungaila.
Arkivyskupijos pozicija
Anot kunigo, paskelbtoje pozicijoje sakoma, „neva metropolitas viso labo patenkino prašymus. Skamba keistai, nes tada neaišku, kodėl reikėjo ieškoti kompromisų, kodėl atrastieji staiga nebetinka”.
Kunigo Vitalijaus atleidimas arkivyskupijos aiškinamas tuo, kad „reikėjo pakelti kanclerio statusą, paskiriant vyskupą“.
Kunigas G. J. Sungaila dalinasi toliau: „Kaip rašė Sergejus Čapninas, nelabai aišku, kodėl staiga dabar, mūsų nedidelėje Lietuvos vyskupijoje, staiga prireikė pakelti kanclerio statusą – vysk. Amvrosijus čia tarnavo nebūdamas kancleriu jau beveik du metus. Bet „kėlė“ ne tik kanclerio, bet ir Vilniaus miesto dekano statusą. Dar neaiškiau, kodėl vysk. Amvrosijus tapo ne tik katedros, bet ir šv. Paraskevės parapijos klebonu – matyt, nedidelės Parasekves parapijos klebono statusą irgi reikia kelti…”
Įraše kunigas stebisi sutapimais: „Ir, žinoma, įdomu, kaip su statuso kėlimu susijęs draudimas tėvui Vitalijui vesti net „Marijos radijo“ laidas, kurias vesdavo netgi mūsų pasauliečiai… Ir dar, aišku, visi turi patikėti, kad dviejų dvasininkų „prašymų patenkinimas“ ir kun. Vitalijaus atleidimas bei uždraudimas bendrauti su žiniasklaida tiesiog stebuklingai sutapo”.
V. Mockus ėjo Lietuvos ortodoksų arkivyskupijos kanclerio ir Vilniaus dekano pareigas, taip pat jis buvo Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų (Užmigimo) katedros klebonas. Jis vienas pirmųjų pasmerkė karą Ukrainoje.
Iš pareigų atleistas ortodoksų kunigas G. J. Sungaila tikina, kad jam šioje situacijoje svarbiausia moralės klausimas, todėl jis negali palaikyti patriarcho Kirilo, artimo V. Putino draugo, nors iki šiol nuo politikos stengėsi atsiriboti.
Tarnystę palieka ir daugiau dvasininkų – tarp jų ir diakonas Viktoras Miniotas iš Vilniaus
Besitraukiantis dar vienas ortodoksų dvasininkas diakonas Viktoras Miniotas rašo, kad dar 2014 m. socialiniuose tinkluose kategoriškai rašė apie Krymą. Daugelis dvasininkų palaikė okupaciją, jis su jais polemizavo. Kai kuriuos net užblokavo. Tada metropolitas iškvietė jį „ant kilimėlio” ir peikė už „nedvasingumą“.
„Vėliau aš kažkur parašiau, kad pagal Lietuvos įstatymus religinė organizacija, remianti agresyvų karą, gali būti likviduota. Ir priekabės dingo, buvo liepta visiems šia tema tylėti.
Iš aktyvios tarnystės („za štat“) aš pasitraukiau praeitų metų birželį, bet ir toliau ateidavau giedoti į vienuolyną, tarnaudavau per šventes. Viskas pasikeitė prasidėjus karui.
Pirmąjį sekmadienį po karo pradžios aš atėjau į Dieviškąją Liturgiją (šv. Mišias) ir paklausiau tarnaujančiojo kunigo, kokią maldą už Ukrainą jis skaitys. Pasirodė, kad skaitys seną maldą, kur prašoma Ukrainoje sustabdyti „pilietinį karą“ (междоусобную брань), minimi „pikti“ (озлобленные) ukrainiečiai. Aš tada paėmiau maldos tekstą, suplėšiau ir išmečiau. Deja, pasirodė, kad jie turėjo atsarginį egzempliorių.
Įdomu, kad tokia malda buvo skaitoma ne vieną dieną, nors aš aktyviai kėliau šį klausimą. Vėliau maldą pakoregavo, išmesdami „pilietinį karą“, bet „pikti“ ukrainiečiai ten dar kurį laiką buvo.
Visumoje, buvo daug skandalingų su karu susijusių epizodų, ir kovo 3 d. aš išėjau tiesiog vidury pamaldų. Vakar galutinai iš vienuolyno susirinkau visus darbus ir daugiau ten nebegrįšiu“.
Diakonas Viktoras Miniotas – daugiavaikės šeimos tėvas, kompozitorius, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, šiuo metu papildomai uždarbiauja dirbdamas pavėžėju.
Kunigas Georgijus Ananijevas iš Klaipėdos taip pat pasitraukia
Tarp besitraukiančiųjų – ir kunigas Georgijus Ananijevas – rusas, atvykęs į Lietuvą iš Rusijos. Jis – vienas sąžiningo rusų dvasininko pavyzdžių, žmogus, kurio sąžinė negalėjo kentėti karo.
„Norėjau pareikšti apie tai, kad išeisiu iš aktyvios tarnystės dar dvasininkų susirinkimo metu kovo mėnesį, tačiau susilaikiau išgirdęs metropolito kreipimosi tekstą, jis man patiko. Galvojau, gausime nepriklausomybę, bet dabar matau, kad visa tai tik priedanga, todėl jau pateikiau prašymą palikti aktyvią tarnystę (za štat)”, – teigia jis.
Šiuo metu metropolitas patvirtino, kad nuo gegužės 1 d. atleidžia mane nuo Tauragės cerkvės klebono pareigų, o dėl tarnystės Klaipėdoje spręs vyskupas Amvrosijus.
„Kodėl aš išeinu? Kristus visada buvo kenčiančiųjų ir engiamųjų pusėje. Ir mums taip liepė. Aš užjaučiu ukrainiečių tautą ir tikėjausi, kad tarp mūsų dvasininkų tokių bus bent pusė! Bet daugelis kaip tik palaiko Rusijos agresiją. Netgi vienas mano artimas draugas, kunigas, pasirodė palaikąs kitą pusę“, – sako jis.
Kunigo Georgijaus prašymas atleisti iš aktyvios tarnystės (za štat) dar nepasirašytas. Jo žmona dirba tikybos mokytoja. Greičiausiai šeima liks be jokių pajamų, jie turi vaikų.
Traukiasi ir diakonas Georgijus Cyburevkinas iš Visagino
Dar vienas besitraukiantis kunigas – tėvas diakonas Georgijus Bažnyčioje prisikentėjo daug, ir dar iki karo. Daugiavaikės trijų vaikų šeimos tėvas atsimena laikus, kai iš Bažnyčios gaudavo vos 200-300 eurų atlyginimą. Todėl jau dabar jo pagrindinė darbovietė yra gamykloje, kur jis uždirba šeimai duoną, o tarnauja tik kai turi laiko, savo malonumui. Tam atvažiuoja iš Visagino į Vilnių.
Solidarizuodamasis su kitais tėvais, jis irgi rašys prašymą trauktis iš aktyvios tarnystės (za štat), nors tai tik formalumas – faktiškai ir dabar jis tarnauja kaip za štat.
„Mano motyvai trys: Maskvos patriarchato ir patriarcho Kirilo pozicija Ukrainos agresijos klausimu, solidarumas su savo noru išeinančiais tėvais ir tėvo Vitalijaus atleidimas iš mūsų parapijos klebono pareigų“, – sako jis.
„Jeigu dar kas iš mūsų dvasininkų nori paviešinti savo istorijas – rašykite, solidarizuokitės”, – kviečia kunigas G. J. Sungaila.
