Išlaužo bažnyčioje šiuo metu vyksta šv. arkangelo Mykolo altoriaus restauracija, kaip šią savaitę savo feisbuko paskyroje pranešė bažnyčia.
„Labai kviečiame šeimas, įmones ar privačius tikinčiuosius tapti šių darbų, ypač paveikslo, Arkangelo statulos restauracijos rėmėjais”, – kviečiama įraše prisidėti auka prie vykstančių darbų.
„Kas gali būti maloningiau ir stipriau nei prisiliesti prie šių Dangaus didžiųjų malonių”, – užbaigiamas kvietimas aukoti.
Bažnyčios klebonas – kun. dr. Vilius Sikorskas.
Pirmą kartą Išlaužo kaimas paminėtas 1744 m. 1923 m. iškilo būtinybė steigti parapiją. Jos kūrimo reikalais aktyviai rūpinosi Išlaužo bažnyčios klebonas Vytautas Gurevičius.
Išlaužo bažnyčia – vienas iš tarpukario kulto statinių, pastatytų rekonstruojant dvaro rūmus. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918–1940), vykdant Žemės reformą, dauguma dvarų buvo išdalyti, sumažinti žemės plotai, likviduota dvarininkų žemėvalda. Išlaužo dvaras priklausė grafams Tiškevičiams.
Dvaro valdytojas (nuomos teisėmis) buvo Mykolas Gustaitis. Dvaras nusavintas 1925 m. Tais pačiais metais pradėta kurti Išlaužo parapija.Iš dvaro žemės naujai besikuriančiai parapijai buvo paskirta 8 ha žemės su dvaro statiniais.
Pirmuoju klebonu paskirtas kun. Vytautas Gurevičius. Jis rinko lėšas bažnyčios statybai, negailėjo savo santaupų (paaukojo apie 20 000 Lt). Kunigas pagarsėjo tuo, kad ne tik vadovavo statyboms, bet ir pats uoliai dirbo.
Viename iš buvusio dvaro pastatų buvo įrengta klebonija, kitame – parapijos salė ir patalpas bažnyčios tarnams. 1938 m. klebonas pasirūpino vargonų įrengimu, 1940 m. bažnyčią viduje apšvietė elektra. Jis įsteigė parapijoje 7 katalikiškas organizacijas. Kun. V. Gurevičius Išlauže dirbo iki 1948 m. Tais metais buvo išduotas vietinio gyventojo ir už antisovietinę veiklą buvo suimtas bei įkalintas
