Rusija pradėjo naują atakų prieš Ukrainą bangą, kurios taikiniais tapo aerodromai ir kuro tiekimo infrastruktūra. „Kovosime tiek, kiek reikės, kad išlaisvintume mūsų šalį“, – skelbia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos prezidentas ragina viso pasaulio žmones prisijungti prie kovos su Rusija, skelbia CNN.
Sekmadienį paskelbtame pareiškime jis apkaltino Rusijos kariuomenę žudant civilius gyventojus ir gyrė ukrainiečius už drąsą gintis.
„Ukrainiečiai parodė drąsą ginti savo tėvynę ir gelbėti Europą bei jos vertybes nuo Rusijos puolimo. Tai ne tik Rusijos invazija į Ukrainą. Tai karo prieš Europą, jos struktūras, demokratiją, pagrindines žmogaus teises, pasaulinę tvarką, pagrįstą teise, taisyklėmis ir taikiu sambūviu, pradžia”, – sakė V. Zelenskis.
Kreipdamasis į „visus pasaulio piliečius, Ukrainos, taikos ir demokratijos draugus”, V. Zelenskis sakė: „Kiekvienas, kuris nori prisidėti prie Ukrainos, Europos ir pasaulio gynybos, gali ateiti ir kartu su ukrainiečiais kovoti prieš Rusijos karo nusikaltėlius”.
Pareiškime priduriama, kad norintys prisijungti turėtų kreiptis į Ukrainos ambasados gynybos atašė savo šalyse.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba taip pat pakartojo šį raginimą, sekmadienį parašęs tviteryje:
„Užsieniečius, norinčius ginti Ukrainą ir pasaulio tvarką Tarptautiniame Ukrainos teritorinės gynybos legione, kviečiu susisiekti su Ukrainos diplomatinėmis atstovybėmis savo šalyse. Kartu mes nugalėjome Hitlerį, nugalėsime ir Putiną”.
Verda nuožmios kovos
Rusijos pajėgoms sekmadienio ryte įsiveržus į Charkivą, antro pagal dydį Ukrainos miesto gatvėse vyksta susirėmimai, trata kulkosvaidžiai ir aidi sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Yra ir vaikų aukų.
Susirėmimai Ukrainos šiaurės rytuose esančiame mieste užvirė sekmadienio rytą, kautynės vyksta keliose vietose.
Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad „Rusijos priešo lengvoji technika prasiveržė į miestą“, ir paragino gyventojus likti slėptuvėse.
„Ukrainiečių ginkluotosios pajėgos likviduoja priešą“, – pridūrė jis.
Kol Charkive verda mūšiai, už 400 kilometrų į vakarus esančio Kijevo miesto administracija pareiškė, kad nepaisant susirėmimų su „diversantų grupuotėmis“, visą sostinę tebekontroliuoja ukrainiečių pajėgos.
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pareiškė, kad šalies pajėgos visiškai apsupo Chersono miestą Ukrainos pietuose ir Berdiansko miestą šalies pietryčiuose.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos per pastarąsias 24 valandas visiškai blokavo Chersono ir Berdiansko miestus“, – pranešime nurodė kariuomenės atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas.
Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos taip pat perėmė Heničesko uostamiesčio Azovo jūros pakrantėje ir netoli Chersono esančio aerodromo kontrolę.
Rusijos kariuomenė skelbia iki sekmadienio Ukrainoje sunaikinusi 975 karinės infrastruktūros objektus ir numušusi aštuonis naikintuvus, septynis sraigtasparnius bei 11 dronų.
I. Konašenkovas tvirtino, kad Ukrainos kariai „masiškai“ sudeda ginklus.
Anot jo, šeštadienį ginklus „savo noru“ sudėjo netoli Charkivo dislokuoti priešlėktuvinės gynybos raketinio pulko kariai. Pasak atstovo, buvo sulaikyta daugiau kaip 470 Ukrainos karių.
Nė vienas iš šių pareiškimų nėra patvirtintas nepriklausomų šaltinių, o Ukraina praneša, kad Kremliaus pajėgos dėl įnirtingo pasipriešinimo patyrė didelių nuostolių.
Nuolat girdimi sprogimai, dega naftos saugykla
Ankstų sekmadienio rytą galingi sprogimai nušvietė dangų pietinėje šalies sostinės Kijevo dalyje, kur žmonės slėpėsi namuose, požeminiuose garažuose ir metropoliteno stotyse, ruošdamiesi Rusijos pajėgų plataus masto puolimui.
Prieš aušrą į dangų pakilo liepsnos iš degančios naftos produktų saugyklos netoli oro pajėgų bazės Vasylkive, kur, pasak miesto mero, vyko ir tebevyksta įnirtingos kautynės. Prezidento Volodymyro Zelenskio biuras pranešė, kad dar vienas sprogimas driokstelėjo civiliniame Žulianų oro uoste.
Išsigandę vyrai, moterys ir vaikai slepiasi namuose, rūsiuose ir metropoliteno tuneliuose, vyriausybei paskelbus 39 valandų komendanto valandą, kad gatvėse nebūtų žmonių.
Rusijos pajėgos įžengė į antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą šalies šiaurės rytuose, susirėmimai tęsiasi, sekmadienį pranešė Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas.
Prezidento biuras taip pat nurodė, kad Rusijos pajėgos susprogdino dujotiekį Charkive, antrame pagal dydį šalies mieste. Dėl to vyriausybė įspėjo žmones saugotis dūmų ir uždengti savo langus drėgnu audeklu arba marle.
„Priešo lengvoji technika prasiveržė į Charkivo miestą, įskaitant jo centrinę jo dalį“, – parašė O. Sinjehubovas socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtą Rusijos invazijos Ukrainoje dieną.
„Ukrainiečių ginkluotosios pajėgos likviduoja priešą“, – pridūrė jis.
Rusijos kariuomenei tęsiant puolimą Ukrainoje, Maskva sekmadienį paskelbė, kad jos kariai „visiškai“ apsupo Chersono miestą Ukrainos pietuose ir Berdiansko miestą provakarietiškos šalies pietryčiuose.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos per pastarąsias 24 valandas visiškai blokavo Chersono ir Berdiansko miestus“, – nurodė kariuomenės atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas pranešime, kurį išplatino Rusijos naujienų agentūros.
Nori duoti kraujo
Pagrindinę Mariupolio ligoninę ir kitų miestų ligonines užplūdo civiliai gyventojai, norintys paaukoti kraujo ir padėti sužeistiesiems, nes Rusijos kariai apsupo šį miestą.
Ligoninėje yra didžiausias intensyviosios terapijos skyrius Donecko regione Rytų Ukrainoje, tačiau per dieną joje gali paaukoti tik 200 donorų. Nuo ketvirtadienio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į šalį, savanoriškai duoti kraujo panoro tiek daug žmonių, kad darbuotojams teko net kai kuriems atsakyti.
Ligoninėje gydomi ir kariai, ir civiliai nukentėjusieji su sunkiausiais, gyvybei pavojingais sužalojimais, o paaukotas kraujas taip pat keliauja į netoliese esančią karo ligoninę.
Nepaisant kelių valandų laukimo ir tolumoje girdimų kovų, įvairaus amžiaus ir lyties suaugusieji stojo į eilę, kad galėtų prisidėti prie pagalbos žmonėms, kuriems jos reikia.
Logistikos srityje dirbantis 28-erių Nikas sakė, kad niekada nepaliks savo miesto, kad ir kas jo lauktų, ir padarys viską, kad padėtų savo žmonėms.
„Nežinau, kaip laikyti ginklą, bet taip bent jau galiu duoti savo kraujo”, – sakė jis „Al Jazeera”.
„Mes kovojame ne dėl žemės, pinigų ar šlovės, Ukraina kovoja už savo žmones, kurie pateko į bėdą. Jei tarptautinė bendruomenė nesiims veiksmų šiandien ir nesuteiks kuo didesnės apsaugos, tai paveiks ir jų šalis”.
„Rusai artėja”
Penktadienį gyventojai, gyvenantys į rytus nuo Mariupolio, 640 km į pietryčius nuo sostinės Kijevo, pranešė apie kelias valandas trukusias smarkias raketų ir artilerijos sviedinių atakas. Jie matė smūgius į netoliese esančius pastatus, buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas ir šildymas.
Šeštadienį Rusijos kariuomenei pradėjus artėti prie miesto, kai kurie bandė išvykti, tačiau traukiniai buvo atšaukti, o vakare kai kurie gyventojai pranešė, kad keliai iš miesto buvo užblokuoti.
Uostamiestis yra labai pažeidžiamas, nes yra netoli fronto linijos su promaskvietiškais separatistais, Rusijos sienos ir Azovo jūros, kurioje dislokuoti Rusijos karo laivai. Jis taip pat yra strategiškai svarbus ekonomikai, nes iš jo eksportuojama didžioji Ukrainos eksporto dalis.
Tačiau miesto centre iki šiol vyko mažai mūšių, priešingai nei Charkove ir Kijeve, kur vyko smarkūs bombardavimai.
Pabėgėlių skaičius visose šalyse gali išaugti. Į Lenkiją, Moldovą ir kitas kaimynines šalis jau pabėgo per 150 tūkst. ukrainiečių. Jungtinės Tautos yra įspėjusios, kad pabėgėlių skaičius gali padidėti iki 4 mln., jeigu mūšiai suintensyvėtų.
Galutinius Rusijos tikslus galima tik spėti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra atskleidęs savo galutinių tikslų, tačiau Vakarų pareigūnai mano, kad jis pasiryžęs nuversti Ukrainos vyriausybę ir pakeisti ją Kremliui lojaliu režimu, perbraižyti Europos žemėlapį ir atkurti Maskvos Šaltojo karo laikų įtakos sferą.
Siekdamos padėti Ukrainai atsilaikyti, Jungtinės Valstijos pažadėjo šaliai skirti papildomą 350 mln. JAV dolerių (312 mln. eurų) vertės karinę pagalbą, įskaitant prieštankinius ginklus, neperšaunamas liemenes ir šaulių ginklus. Vokietija pareiškė apsuptai šaliai nusiųsianti raketų ir prieštankinių ginklų ir uždarysianti savo oro erdvę Rusijos lėktuvams.
JAV, Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė, siekdamos sustiprinti atsaką į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, susitarė dėl virtinės naujų sankcijų Maskvai, įskaitant „tam tikrų“ Rusijos bankų atsiejimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, leidžiančios lengvai ir saugiai kasdien pervesti milijardus dolerių tarp daugiau kaip 11 tūkst. bankų ir kitų finansinių institucijų visame pasaulyje.
Šalys taip pat sutarė nustatyti „ribojamųjų priemonių“ Rusijos centriniam bankui.
Atsižvelgęs į Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministro prašymą, technologijų kūrėjas milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas) tviteryje pranešė, kad Ukrainoje jau pradėjo veikti jo palydovinė interneto sistema „Starlink“ ir kad jos „prieinamumas bus plečiamas“.
Kokią dalį Ukrainos teritorijos yra užėmusios Rusijos pajėgos ar kokiu mastu jų invazija buvo sulėtinta, nėra aišku. JK gynybos ministerija pareiškė, kad „Rusijos kariuomenės judėjimo pirmyn tempas laikinai sulėtėjo, greičiausiai dėl didelių logistinių sunkumų ir stipraus ukrainiečių pasipriešinimo“.
Vienas JAV gynybos aukštesnio rango pareigūnas sakė, kad į Ukrainos teritoriją įsiveržė daugiau kaip pusė Rusijos invazinių pajėgų, kurios buvo sutelktos prie Ukrainos sienų, ir kad Maskvai į Ukrainą teko pasiųsti daugiau kuro tiekimo mašinų.
Suomija jungiasi prie uždarančiųjų savo oro erdvę Rusijos orlaiviams
Suomija prisijungs prie kitų Europos šalių, kurios griežtina dėl įsiveržimo į Ukrainą Maskvai paskelbtas sankcijas, ir uždarys savo oro erdvę Rusijos orlaiviams, sekmadienio rytą paskelbė šalies vyriausybė.
Suomija, kuri turi 1,3 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, „yra pasirengusi uždaryti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams“, tviteryje parašė susisiekimo ministras Timo Harakka (Timas Haraka).
Sankcijos Maskvai
Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada šeštadienį susitarė dėl virtinės naujų sankcijų Maskvai, išskaitant kai kurių bankų atribojimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, stiprindamos atsaką į Rusijos pradėtą įsiveržimą į Ukrainą.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) nurodė kad Europos Sąjunga koordinuoja veiksmus su JAV, Jungtine Karalyste ir Kanada dėl naujų sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimui, tokiu būdu išpildydamos vieną pagrindinių Ukrainos prašymų.
U. von der Leyen kalbėjo po vaizdo pasitarimo su JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Kanados lyderiais.
Šio naujos priemonės „paralyžiuos Putino gebėjimą finansuoti savo karo mašiną“, pabrėžė EK vadovė.
U. von der Leyen sakė pateikianti pasiūlymus ES lyderiams, kurie dar galėtų prašyti pakeitimų, kad sumažintų priemonių poveikį savo ekonomikoms.
Bankai, kuriems taikomi nauji suvaržymai, yra „visi tie, kuriems jau taikomos tarptautinės bendrijos sankcijos, taip pat kitos institucijos – jeigu bus būtina“, sakoma Vokietijos vyriausybės atstovo Steffeno Hebestreito (Štefeno Hebestreito) pranešime.
„Tokiu būdu siekiama atkirsti šias institucijas nuo tarptautinių finansų srautų, o tai smarkiai apribotų jų veiklą pasaulyje“, – pridūrė jis.
Sąjungininkai taip pat susitarė imtis priemonių, turinčių neleisti Rusijos centriniam bankui „naudotis tarptautinėmis finansinėmis operacijomis rubliui stiprinti“, informavo S. Hebestreitas.
Be to, turtingiems Rusijos piliečiams, susijusiems su V. Putino vyriausybe, ir jų šeimų nariams taip pat nebebus leidžiama naudotis vadinamųjų „auksinių pasų“ sistema Europos šalių pilietybei įgyti.
JAV ir ES įkurs darbo grupę, turinčią „užtikrinti spartų sankcijų įgyvendinimą ir įšaldyti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, jų šeimos narių ir įmonių turtą“.
Ukraina primygtinai prašė visus Rusijos bankus atsieti nuo SWIFT finansinės sistemos, leidžiančios lengvai ir saugiai kasdien pervesti milijardus dolerių tarp daugiau kaip 11 tūkst. bankų ir kitų finansinių institucijų visame pasaulyje.
Sąjungininkai abipus Atlanto vandenyno šią galimybę svarstė 2014 metais, kai Rusija užgrobė ir aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir ėmėsi remti prokremliškus separatistus Rytų Ukrainoje. Rusija tąsyk pareiškė, kad jos atsiejimas nuo SWIFT prilygtų karo paskelbimui. Sąjungininkai šio sumanymo atsisakė, bet vėliau visuomet buvo kritikuojami dėl per švelnaus atsako į Rusijos agresiją.
Bandydama išvengti šios grėsmės ateityje, Rusija ėmėsi kurti savą finansinių pervedimų sistemą, bet ne itin sėkmingai.
Anksčiau pašalinimas iš SWIFT sistemos jau buvo itin veiksmingai panaudotas prieš Iraną, kai šis buvo nubaustas dėl savo branduolinės programos.
Vis dėlto visų Rusijos finansų institucijų pašalinimas iš SWIFT galėtų taip pat pakenkti kitoms ekonomikoms, įskaitant JAV ir svarbią sąjungininkę Vokietiją.
ES finansų ministrai anksčiau šeštadienį pavedė Europos Komisijai ir Europos Centriniam Bankui (ECB) išnagrinėti galimas SWIFT atjungimo pasekmes, pareigūnams baiminantis nenumatyto poveikio ES ekonomikai.
Naujausias Vakarų apsisprendimas atsieti nuo šios sistemos tik dalį bankų suteikia Europai ir JAV erdvės prireikus griežtinti baudžiamąsias priemones Rusijai.
Bene netikėčiausia priemonė prieš V. Putiną buvo Vakarų galybių susitarimas apriboti Rusijos centrinio banko galimybes prieiti prie savo didžiulių užsienio valiutos atsargų.
Manoma, kad šios atsargos sudaro daugiau kaip 600 mlrd. JAV dolerių (532 mlrd. eurų). Didelę dalį jų sudaro lėšos, gautos už Rusijos parduotus energijos išteklius.
„Tai įšaldys jo operacijas. Ir centriniam bankui taps neįmanoma perkelti savo turto“, – sakė U. von der Leyen.
