Pradėjome naujus liturginius metus; įžengėme į Adventą ir keturias savaites rengsimės pasitikti pas mus ateinantį pasaulio Gelbėtoją Jėzų Kristų. Advento metas yra skirtas širdžiai parengti, kad joje, kaip Betliejuje, galėtų gimti dieviškasis Kūdikis.
Tad kuo turi pasižymėti Advento metas? Tyla, sumąstymu apie dvasinius dalykus, dėmesiu ne žemiškiems, bet amžiniesiems reikalams ir džiugiu Kristaus Gimimo laukimu. Advento metu laukiame ne tik Kristaus Gimimo šventės, bet ir būsimojo susitikimo su Kristumi, kuris įvyks mūsų mirties valandą ir laikų pabaigoje.
Pirmąjį Advento sekmadienį Dievo žodis pranašo Izaijo lūpomis kviečia matyti savo dvasinį skurdą, atsirandantį dėl nuodėmių, ir viltingai atsigręžti į Dievą. Pranašas kalba: „Visi mes tapome lyg nešvarūs, mūsų teisūs darbai tarsi suteršti skudurai. Nuvytome mes visi kaip lapai, ir mūsų blogi darbai lyg vėjas mus neša <…> O vis dėlto, Viešpatie, tu – mūsų tėvas <…> visi mes esame tavųjų rankų darbas“ (Iz 64, 5.7). Šiuo žodžius pranašas Izaijas skyrė savo tautiečiams, ištremtiems į Babiloniją. Jis žadino žmonių viltį, kad, nepaisant jų nuodėmių, Dievas ateis ir išgelbės, nes jis yra mylintis Tėvas.
Babilonijos tremtis simbolizuoja mūsų žemiškąjį gyvenimą, pilną vargų ir neištikimybės Dievui, tačiau žadina ir viltį, kad Dievas mūsų nepaliks ir išgelbės. Todėl su psalmininku viltingai meldžiamės: „Dieve, pastatyk mus vėl ant kojų! Tešviečia veidas tavasis ir mes išgelbėti būsim!“ (Ps 80, 4).
Prieškalėdiniu metu esame gundomi pasinerti į pasaulietinius renginius, nieko bendra neturinčius su tikromis Kalėdomis. Dar prieš Adventą miestų aikštės puošiamos eglutėmis, o prekybininkai kviečia pirkti kalėdines dovanėles, tarsi Kalėdų senelis ir dovanėlės būtų svarbiausias kalėdinis akcentas. Todėl šiuo metu ypač svarbus raginimas budėti ir laukti Jėzaus Gimimo šventės.
Prieškalėdiniu metu esame gundomi pasinerti į pasaulietinius renginius, nieko bendra neturinčius su tikromis Kalėdomis.
Jėzus Jeruzalės šventykloje kalbėjo apie laikų pabaigą, kurios nežino net dangaus angelai, ir ragino budėti: „Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas <…> kad netikėtai sugrįžęs šeimininkas nerastų jūsų miegančių“ (Mk 13, 33.36). Jėzus mus, žmones, palygino su durininku, kuriam šeimininkas skyrė pareigą budėti, kad koks nors vagis namų neapiplėštų.
Adventinis budėjimas neįsivaizduojamas be geros maldos, todėl norėčiau palinkėti kiekvienam, kuriam nesvetimos krikščioniškos vertybės, Advento metu daugiau laiko skirti rimčiai ir maldai. Tai gali būti vakaro metas, kai po darbų sugrįžtame į namus. Neskubėkime tuojau įjungti televizoriaus, bet paimkime į rankas Šventąjį Raštą ar gerą religinę knygą ir valandėlę pabūkime tyloje bei Dievo artumoje.
Advento metu parapijose yra organizuojamos rekolekcijos, tarnaujančios pasirengimui sutikti ateinantį Kristų. Nepraleiskime jų! Geras rekolekcijas visada vainikuoja susitaikymas su Dievu, atliekant prieškalėdinę išpažintį.
Tepadeda Dievas per Adventą išgyventi ateinančio Gelbėtojo palaimingą laukimą. Tepadeda atsinaujinti savo dvasia, kad taptume imlūs atsiverti dieviškajai tikrovei, kurios centre yra Betliejaus Kūdikis.
