Sekmadienio vakarą, spalio 15 d., Romos vyskupijos vikaras kardinolas Angelo De Donatis (Andželas De Donatis) vadovavo tikinčiųjų maldos vigilijoje žvakių šviesoje ir rožinio kalbėjimui už taiką Šventojoje Žemėje, pasakoja CNA.
Renginio fone buvo apšviesta popiežiaus bazilika Santa Maria Maggiore (Didžioji Švč. Marijos bazilika, it. Basilica di Santa Maria Maggiore). Jos centre – Švenčiausiosios Mergelės Marijos ikona Salus Populi Romani, pažodžiui „Romos tautos išganymas”, VI a. pabaigoje į Romą atkeliavusi bizantiška ikona.
Prieš kiekvieną apaštališkąją kelionę popiežius meldžiasi prie šios ikonos, prašydamas Dievo Motinos globos, o grįžęs užsuka į bazilikoje esančią Pauliaus koplyčią padėkoti jai, primena CNA.
Bazilikos varpų gausmas keturias minutes sekmadienio vakarą pradėjo meditaciją apie taiką. A. De Donatis, lydimas vyskupų, vadovavo tikinčiųjų miniai, kuri užpildė visą aikštę, maldoje. Žvakių vigilija arba budėjimas prasidėjo malda už Šventąją Žemę. Po to buvo kalbamas rožinis, kurio kiekvieną dešimtį kalbėjo vis kitas pasaulietis, o po to A. De Donatis trumpai apmąstė šlovingąsias paslaptis. Baigęs rožinį, jis priėjo prie tribūnos, esančios dešinėje Marijos ikonos pusėje, ir pradėjo savo meditaciją.
„Susirinkome čia priešais Marijos, mūsų Salus Populi Romani, ikoną prašyti jos užtarimo dėl taikos Šventojoje Žemėje ir visame pasaulyje”, – sakė A. De Donatis.
Šventoji Žemė yra vieta, kur „mokomės eiti Viešpaties pėdomis”, sakė jis. Tačiau, apgailestavo jis, „būtent ši žemė šiandien yra kankinama”.
69 metų kardinolas kalbėjo retoriškai, norėdamas išreikšti savo artumą ir maldas už mirusiuosius, sužeistuosius ir tuos, kurie ir toliau kenčia.
„Yra daug žmonių, kurie, vedami neapykantos, nužudė kitus, ir mes prašome Viešpaties, kad jie pakeistų savo kelią, atsiverstų į meilę. Yra daug mirusiųjų, ir už juos su tikėjimu meldžiamės, kad jie džiaugtųsi amžinąja ramybe. Daugelis tapo įkaitais, ir mes prašome Viešpatį, kad jie galėtų greitai grįžti į savo mylimųjų glėbį. Yra daug sužeistųjų, ir mes prašome Viešpaties, kad jiems būtų suteikta pagalba ir jais būtų pasirūpinta. Yra daug žydų, krikščionių ir musulmonų, kurie šiomis dienomis nepaprastai kenčia, ir mes prašome Viešpaties, kad juos paguostų, – iškilmingai kalbėjo A. De Donatis.
Kardinolo žodžiai rado atgarsį tikinčiuosiuose, kurių daugelį akivaizdžiai sujaudino jo žodžiai ir vigilijos galia, rašo CNA.
Malda už taiką prie šv. Pijaus X relikvijų Paduvoje
Spalio 17 d. maldos vigilija prie šventojo popiežiaus kapo Paduvoje taip pat buvo skirta taikai Šventojoje Žemėje.
Malda sakyta bendrystėje su Jeruzalės patriarchais, Romos vyskupu ir Visuotine Bažnyčia.
Šv. Pijaus X, popiežiaus, raginusio visą atnaujinti Kristuje, palaikų sarkofagas nuo pirmadienio, spalio 16 d., išstatytas tikinčiųjų pagarbinimui Paduvos (Veneto regionas, Italija) katedroje.
Pirmojo XX a. popiežiaus šv. Pijaus X (1835–1914) žemiški palaikai, paprastai laikomi Šv. Petro bazilikos altoriuje, Paduvą pasiekė po palaikų piligrimystės (lot. peregrinatio corporis) į Trevisą ir Riezę, surengtos minint iš Riezės kilusio popiežiaus Pijaus X – Giuseppe Melchiorre Sarto – išrinkimo 120 metines.
Šiaurės Italijos spaudos pranešimuose pažymima, kad relikvijų piligrimystė spalio 6–15 dienomis į Trevizą ir popiežiaus gimtąjį Riezės miestelį viršijo rengėjų lūkesčius: per 30 tūkst. maldininkų dalyvavo renginiuose, kurių kulminacija sekmadienį, spalio 15 d., vyko uždarymo Mišios, kurioms Čendrolės Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų šventovėje vadovavo kardinolas P. Parolinas, Vatikano valstybės sekretorius, rašo „Vatican News”.
