„Gaisras išplito labai greitai, tačiau žmonės sureagavo dar greičiau.” Taip kaimynų, įmonių, vietos valdžios ir „viso pasaulio” reakciją po to, kai vasario 22 d. ugnis per kelias minutes sunaikino visą gyvenamųjų namų kompleksą Valensijoje (Ispanija), apibūdino gaisro nuniokoto 14 aukštų daugiabučio gyventojas.
Vyras kalbėjosi su vietos RTVE naujienų tarnyba, pasakodamas apie pavojingą savo pabėgimą iš 12-ojo aukšto kartu su 80 metų motina. Jis nusileido laiptais žemyn prieš tai paskambinęs į visų kaimynų durų skambučius. Komplekso buvo 138 butai.
„Norime padėkoti visam pasauliui”, – sakė jis, pridurdamas, kad drabužius jam padovanojo vietos parduotuvė, o vietos įmonės paaukojo maisto, drabužių ir visų įmanomų reikmenų.
Ketvirtadienį, vasario 22 d., ketvirtadienį, netrukus po 17.30, kai ketvirtajame pagal dydį Ispanijos mieste, esančiame Viduržemio jūros pakrantėje, šiaurės vakarų gyvenamajame rajone kilo gaisras.
Per šį gaisrą, kurį komentatoriai pavadino didžiausiu kada nors mieste kilusiu gaisru, žuvo dešimt žmonių.
Nors mieste turėjo prasidėti beveik mėnesį trunkanti kasmetinė šventė, skirta šv. Juozapui, vasario 23 d. Valensijos gyventojai pradėjo trijų dienų gedulą.
„Tam tikromis gyvenimo akimirkomis patiriame, kokie esame trapūs ir silpni – tiek asmeniniu, tiek kolektyviniu lygmeniu”, – svarstė arkivyskupas Enrique Benavent (Enrikė Benaventas) prie Dievo Motinos, labai mylimos miesto globėjos, kojų.
Vadovaudamas vigilijai Marijos bazilikoje, praėjus vos daugiau nei 24 valandoms po kilusio gaisro, arkivyskupas primygtinai tvirtino, kad trapumo ir liūdesio pojūtis „nesunaikina mūsų vilties Viešpatyje. Ir kadangi mes tikrai viliamės Dievu, ateiname čia pas Mergelę prašyti jos pagalbos, kad ji apreikštų mums Viešpaties paguodą”.
Arkivyskupas netrukus paskelbė, kad mieste bus aukojamos Mišios už aukotojus ir visus nukentėjusius.
Kitą dieną po gaisro popiežius Pranciškus miestui pareiškė savo užuojautą.
Valensijos mieste puoselėjama gili katalikiška kultūra ir tradicijos, čia klesti keli bažnytiniai judėjimai. Šv. Juozapo šventė yra svarbiausias metų įvykis, nes kiekvienas rajonas bendradarbiauja kurdamas meninę auką, o pagrindinėje miesto aikštėje sukuriama daugiaaukštė Dievo Motinos statula su gėlėmis.
Šventiniai fejerverkai buvo atidėti savaitei dėl trijų dienų gedulo. Greitai gendantis maistas, kuris buvo paruoštas šventei, buvo paaukotas vietos vienuolėms, kurios vadovauja pagyvenusių žmonių globos namams.
