Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo nepakanka patenkinti visų Baltijos šalių dujų poreikio, todėl šią problemą būtina spręsti, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Taip ji komentavo atgaivintas Estijos diskusijas su Latvija ir Suomija dėl antrojo SGD terminalo Baltijos šalyse projekto.
„Turbūt estai su latviais gali apie tai kalbėti ir turbūt turi apie tai kalbėti, nes galvojant apie apsirūpinimą gamtinėmis dujomis, alternatyviais šaltiniais, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas yra atsakymas, bet nepakankamas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, reikia įvertinti Baltijos šalių dujų vartojimą, galimybes jį sumažinti bei tiekti dujas į kitas valstybes, tarkime, Lenkiją, per naują netrukus pradėsiantį veikti Lietuvos-Lenkijos dujotiekį.
„Aš matau, kad mūsų terminalo nepakanka visoms Baltijos valstybėms aprūpinti ir reikia tą problemą kažkaip spręsti“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė teigė, jog šiuo metu nediskutuojama apie Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų plėtrą.
Klaipėdos SGD terminalas gali patenkinti tik pusę Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos poreikio
Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavi Aasas (Tavis Asas) pranešė, jog Estija derasi su Latvija ir Suomija dėl galimybės statyti bendrą SGD importo terminalą, tačiau sprendimas dėl to kol kas nepriimtas.
Pasak jo, Klaipėdos SGD terminalas gali patenkinti tik pusę Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos poreikio, siekiančio 60–65 teravatvalandes (TWh) per metus.
Estijos Ekonomikos ministerijos vicekancleris energetikai Timo Tataras (Timas Tataras) sakė, jog šalies poreikiams tenkinti plaukiojantis SGD terminalas kainuotų 300 mln. eurų, tačiau yra galimybė tokį laivą nuomotis.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis neseniai pareiškė pritariantis, kad Baltijos šalims reikėtų dar vieno SGD terminalo, o jo vieta galėtų būti Latvijoje.
