Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų taryba neeiliniame posėdyje penktadienį spręs dėl rugsėjo viduryje Europos Komisijos (EK) pateiktų pasiūlymų, kaip vartotojams skubiai sumažinti rekordines elektros kainas.
Energetikos ministerija ketvirtadienį teigė, jog Lietuva pritars Komisijos pasiūlymų paketui, tačiau laikysis „griežtos pozicijos“, jog greičiausias ir veiksmingiausias būdas sumažinti elektros kainas yra nustatyti viršutinę dujų kainos ribą.
Siūlymo įvesti dujų kainų lubas neliko tarp rugsėjo viduryje paskelbtų EK pasiūlymų. Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau ne kartą teigė, jog toks siūlymas Lietuvą tenkintų labiau, nes užtikrintų mažesnes elektros kainas tiek gyventojams, tiek verslui.
Šią savaitę Lietuvos ir dar 14-kos šalių ministrai laiške ES energetikos komisarei Kadri Simson paragino Komisiją tarybai penktadienį pasiūlyti nustatyti viršutinę kainos ribą visoms į Bendriją importuojamoms dujoms.
„D. Kreivys kvies EK nedelsiant pateikti šią priemonę reglamentuojančius teisinius pasiūlymus ir ragins ES valstybes nares sutarti dėl jos įgyvendinimo dar iki žiemos sezono pradžios“, – ketvirtadienį teigė Energetikos ministerija.
EK anksčiau pasiūlė įvesti viršutinę ribą tik rusiškoms dujoms, tačiau kelios valstybės, įskaitant Italiją, paragino nustatyti viršutines visų ES valstybių perkamų dujų, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD), kainas.
Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas portalui 15min.lt sakė, jog nepaisant 15-kos dujų kainos ribojimą palaikančių šalių susitarti dėl to tikriausiai nepavyks. Jis, be to, atkreipė dėmesį, kad šiame šiame šalių būryje nėra Vokietijos, remiančios pelno paskirstymą tarp valstybių.
Jis neatmetė, kad penktadienį gali būti nepriimtas joks spendimas.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min teigė manantis, kad sprendimas nustatyti kainų lubas neišmintingas – tokiu atveju dujų tiekėjai pradėtų vengti Europos ir gabenti dujas į kitas rinkas. Jo nuomone, ilguoju laikotarpiu Europa tik išloštų jo nepriėmusi.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgoridinas portalui sakė nesantis prieš dujų kainų ribojimą, tačiau, anot jo, bet kokius sprendimus ES lygiu reikėtų priimti kuo greičiau ir ryžtingiau.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius rugsėjo viduryje BNS sakė, kad apie dujų kainų lubas kaip vieną galimų sprendimų Komisijoje vis dar diskutuojama. Jis teigė palaikantis tokias lubas rusiškoms dujoms, tačiau jų nustatymas visoms dujoms gali pakenkti jų tiekimo į ES diversifikavimui bei apsunkintų konkurenciją pasaulinėje rinkoje.
Vienas dažniausiai diskutuojamų EK pasiūlymų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių vadinamuosius viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Tačiau Lietuva mano, kad šis EK siūlymas pakankamų gamybos pajėgumų neturinčiai Lietuvai nėra palankus. D. Kreivys anksčiau teigė, kad dėl viršpelnių pasidalijimo pirmiausia reikėtų tartis su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didžiausią dalį elektros.
Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę sakė, kad nuo ES energetikos ministrų susitikimo rezultatų ir derybų su Švedija dėl viršpelnių perskirstymo priklausys jo pasitikėjimas interpeliaciją šią savaitę atlaikiusiu D. Kreiviu.
Tarybos posėdyje penktadienį Danija, Vokietija ir Švedija taip pat informuos apie dujų nuotėkį „Nord Stream“ dujotiekiuose Baltijos jūroje.
