Patiriančių psichologinę krizę Lietuvos gyventojų dalis, palyginti su tuo pačiu metu 2019-aisiais, išaugo 12,5 procentinio punkto, rodo Krizių įveikimo centro (KĮC) ir KOG instituto atliktas tyrimas.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad prastėjančią psichologinę gyventojų būklę lėmė dveji COVID-19 pandemijos metai, o šiemet prisidėjo ir nerimas dėl karo Ukrainoje.
Naujausias tyrimas, atliktas kovo 4–10 dienomis, Rusijai jau vykdant karą Ukrainoje, rodo, kad psichologinę krizę patiria 42,2 proc. gyventojų. Vien nuo pernai tokių žmonių padaugėjo 6,5 procentinio punkto.
Kaip ketvirtadienį per spaudos konferenciją teigė KOG instituto direktorė Eleonora Šeimienė, pirmasis toks tyrimas atliktas 2019-aisiais, dar prieš COVID-19 pandemiją, sąlyginės „ramybės“ laikotarpiu, tuomet krizę jaučiantys nurodė 31 proc. apklaustųjų. 2020-aisiais tokio tyrimo nebuvo, o pernai įvykusį pokytį specialistai linkę sieti su pandemijos poveikiu.
„Šiemet mes tyrimą darėme pirmosiomis karo savaitėmis Ukrainoje, tikrai gyventojai jautė tą nerimą. Manau, tas skaičius atspindi, kad tai buvo pirmas žmonių susidūrimas su labai rimta situacija, kuri buvo visiškai kitokia nei pandemija, nes ji ne tiek grėsė tavo ar tavo artimųjų sveikatai, bet bendrai mūsų fiziniam saugumui“, – sakė E. Šeimienė.
Anot jos, iš kitų KOG instituto tyrimų matyti, kad gerokai išaugo ir gyventojų laisvės bei nepriklausomybės vertinimas
Anot jos, iš kitų KOG instituto tyrimų matyti, kad gerokai išaugo ir gyventojų laisvės bei nepriklausomybės vertinimas, tuo metu bendra materialinė gerovė, gyvenimo kokybė tapo mažiau svarbios.
„Bendrai aštuoni iš dešimties gyventojų tą laikotarpį jautė nerimą dėl karo Ukrainoje. Tad tas skaičius tikrai padengia ir gyventojų nerimą dėl karo Ukrainoje“, – sakė E. Šeimienė.
Krizių įveikimo centro direktorė Kristina Lymantaitė taip pat patvirtino, kad tyrimo rezultatai sietini su dvejais metais COVID-19 pandemijos bei karu.
„Turime keletą vykstančių krizių – be to, kad žmonės patiria individualias, asmenines krizes, dar turime tas, kurios vyksta bendruomenėje ir valstybėje“, – teigė ji.
Atliekant tyrimą aiškintasi, ar žmonės jaučia nerimo simptomų, ar kenčia dėl nemigos, koncentracijos stokos, ar patiria vieną iš krizinių įvykių – artimojo, paties sunkią ligą, darbo netektį, klausta ir apie teigiamus pokyčius, tokius kaip kaip naujas partneris ar naujas darbas.
Tyrimą atliko Krizių įveikimo centras ir KOG institutas, apklausa vykdyta bendrovės „Norstat“ interneto panelyje. Iš viso apklausti 507 tiriamieji nuo 16 iki 64 metų, nustačius reprezentatyvią imtį pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą. Apklausos paklaida – 4,4 procento.
