Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Seime prasidėjusią diskusiją dėl bendrai gyvenančiųjų asmenų teisių ir pažymi, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjai atsižvelgė į jo pastabas.
„Prezidentas sveikina Seime prasidėjusią diskusiją siekiant įstatymais reglamentuoti bendrai gyvenančių asmenų teises“, – BNS informavo Prezidentūra.
Anot jos, G. Nausėda pažymi, kad registruoti „iš esmės du skirtingi problemos sprendimo variantai“, todėl laukia pozicijų derinimo etapas.
„Prezidentas labiausiai norėtų, kad jis vyktų išlaikant pagarbą vienas kitam. Įstatymo detales komentuoti šiandien anksti, nes neaišku, koks bus jo galutinis variantas“, – teigiama komentare.
„Prezidentui svarbu pažymėti, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjai atsižvelgė į jo anksčiau išsakytas pastabas ir pasiūlymus ir parengė projektą, kuriuo vienos lyties asmenų sąjungų teisinė apsauga reglamentuojama nepažeidžiant Konstitucijos 38 straipsnio“, – pabrėžė Prezidentūra.
Pernai prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad būtų nepasirašęs tuomet teikto Partnerystės įstatymo, jeigu šis būtų buvęs priimtas. Prezidentūra pažymėjo, kad jis neatitiko Konstitucijos, kur santuoka leidžiama tarp vyro ir moters, o įstatymas, šalies vadovo vertinimu, partnerystę faktiškai būtų prilyginęs santuokai.
Konstitucijos 38 straipsnyje nurodoma, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Tuo tarpu prieš dešimtmetį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose“.
Seimas ketvirtadienį ėmėsi nagrinėti du alternatyviai teikiamus projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.
Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, vietoj jos įkuriant naują institutą – civilinę sąjungą. Ja būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Šį projektą Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai registravo kaip kompromisinį variantą, parlamente prieš metus atmetus Partnerystės įstatymo projektą.
Konservatyvesni politikai, registravę Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio, siūlo nustatyti, jog „artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio“.
Svarbiausios Seime vykusios diskusijos metu išsakytos mintys
Konservatorė Jurgita Sejonienė. „Mano labai artimas žmogus, šiandien jo nėra su mumis, nusižudė prieš 11 metų, bet, manau, jeigu šiandien jis būtų gyvas ir norėtų įteisinti savo santykius su kitu žmogumi, jis man būtų tikrai dėkingas. Ir tokių žmonių yra tikrai ne vienas ir aš niekaip nesutinku su nuostata, kad demokratinėje valstybėje XXI amžiuje mes galime kalbėti, na, tai leiskime jiems būti, tiesiog leiskime jiems būti“.
„Valstiečių“ atstovas Algimantas Dumbrava. „Aš neklausiu jūsų kaip Seimo narės, bet noriu paklausti jūsų kaip krikščionės. Šiandien vienalyčių asmenų santykiai, tai būtų civilinė sąjunga, ar partnerystė, ar šeima, yra skaitomi nuodėme. Ar neatrodo, kad mes, krikščionys, tarkime, jūsų asmenyje tampame dviveidžiais?“.
Ar neatrodo, kad mes, krikščionys, tarkime, jūsų asmenyje tampame dviveidžiais?
„Darbietis“ Viktoras Fiodorovas. „Norėčiau perfrazuoti tokį žinomą lietuvių liaudies posakį apie suknelę ir panelę. Man toks vaizdas, kad čia yra toks pats iš esmės projektas, tas pats Tomas Vytautas Raskevičius, tiktai ponios J. Sejonienės asmenyje. Iš esmės tai yra dūmų uždanga, pasimokymas iš pirminių klaidų, kada pirmą kartą buvo teikiamas įstatymo projektas ir buvo pralaimėta Seime keliais balsais“.
J. Sejonienė. „Aš nežinau, iš kur jūs ištraukėte, kad aš esu persirengęs T. V. Raskevičius, nes aš palaikiau ir ankstesnį projektą, tas yra akivaizdu ir aš to niekada neslėpiau. Aš suprantu, kaip reikalingi konsensusai, manau, supranta ir T. V. Raskevičius, ir kiti žmonės, ir džiaugiuosi, kad tų konsensusų radome“.
„Valstietis“ Aurelijus Veryga. „Ką mes norime apskritai pasiekti kaip šalis, kaip valstybė? Ar mes norime išlikti, norime išgyventi, norime klestėti, norime augti, ar norime tiesiog važiuoti ta kryptimi, kada po truputį viskas krypsta link kažkokio asmeninių patogumų, malonumų ir mes tiesiog nykstame? Kaip šitas projektas prisidės prie to, kad mes apskritai išliktume kaip šalis, valstybė ir tauta?“.
Lietuvos regionų frakcijos atstovas Valdemaras Valkiūnas. „Reliatyvizmo diktatūra iš Vakarų slenka per pasaulį, dvasinis genocidas – destrukcinių jėgų siekiamybė. Mutuojama teisė be atsakomybės, kas ir dabar daroma. Vyksta vizualinė ir audialinė agresija iš LGBT ir kitų panašių organizacijų, ką matome ir čia, salėje. Vienalyčių santuokos demoralizuoja ir griauna civilizaciją“.
Socialdemokratas Algirdas Sysas. „Man labai keista, kad mes Lietuvoje normalius dalykus bandome pavadinti kažkokiais kitais dalykais. Jūs kažkada su kolegomis smurtą šeimoje pavadinote smurtu artimoje aplinkoje, nors dažniausiai smurtaujama šeimoje. Dabar vietoj to, kad pavadintumėte daiktus savais vardais, jūs įvedate dar naują institutą, artimą ryšį. Tai mano klausimas, ar tame artimame ryšyje, įskaitant jūsų pasiūlymą, galima turėti haremą Lietuvoje, priėmus šitą įstatymą?“.
Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė. „Aš kviečiu jus kuo labiau ir gausiau palaikyti šį projektą, nes priešingai, negu prieš tai pristatytas kolegės J. Sejonienės projektas, jis neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintai šeimos sampratai, jis nekelia konflikto su didžiąja visuomenės dalimi ir netaiko jai valstybės prievartos“.
Konservatorius Gabrielius Landsbergis. „Tai žmonės, kurie yra ir Seimo salėje, ir čia, ir visur tarp mūsų. Man atrodo yra normalu nebijoti ir vadinti viską taip, kaip yra, bet politika yra kompromisų menas“.
Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė. „Aš tikrai norėčiau pasidžiaugti, kad jums pavyko sugalvoti tokį originalų sprendimą pripažinti įvairialypių santykius ir kartu jų nepaversti šeimos santuoka ar santuokos, netgi pseudo santuokos institutu“.
