Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) nepritarė Karšių marias ilgus metus teršusios kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ pateiktam naujam aplinkos atkūrimo planui.
Be to, departamentas taip pat nemato galimybės pasirašyti susitarimą su įmone dėl teršalų pašalinimo ir žalos atlyginimo projekto – toks susitarimas būtų galimas tik patvirtinus aplinkos atkūrimo planą. Todėl „Grigeo Klaipėdai“ siūloma planą užtikrinti laidavimo draudimu ar banko garantija, trečiadienį pranešė AAD.
„Bet koks ūkio subjekto rodomas pozityvus požiūris į aplinkos būklės atkūrimą yra vertinamas teigiamai. Vis dėlto „Grigeo Klaipėda“ turi išnagrinėti visas galimybes, surasti geriausias prieinamas aplinkos atkūrimo priemones, jas pagrįsti ir įrodyti aplinkosauginį poveikį. Tik taip bus pasiektas tikslas, kurio rezultatų nekantriai laukia visuomenė“, – pranešime sakė departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.
Vasario pradžioje šeštą kartą pateiktame plane įmonė nurodė dvi priemones: nendrių pjovimą Kuršių marių pakrantėje ir „Klaipėdos vandens“ nuotekų tinklų modernizavimą pastatant valymo įrenginius
Vasario pradžioje šeštą kartą pateiktame plane įmonė nurodė dvi priemones: nendrių pjovimą Kuršių marių pakrantėje ir „Klaipėdos vandens“ nuotekų tinklų modernizavimą pastatant valymo įrenginius.
Pasak AAD, viena priežasčių, kodėl planas nebuvo patvirtintas, – „Grigeo Klaipėdos“ pozicijos nenuoseklumas. Bendrovė teisme reikalauja įpareigoti departamentą iš naujo išnagrinėti jos dar 2021 metų lapkritį pateiktą patikslintą aplinkos atkūrimo planą ir jį patvirtinti. Tačiau naujausiame plane apie tai nieko nesakoma.
„Taigi neaišku, kurį konkrečiai aplinkos atkūrimo priemonių planą ir kokias priemones bendrovė palaiko“, – rašoma pranešime.
Be to, departamentas pabrėžia, kad plane turėjo būti aiškiai nurodyti aplinkos būklės atkūrimo tikslai ir kokio konkretaus poveikio aplinkai ar atlygintinos žalos siekiama. Plane turi būti siūlomos tokios priemonės, kurios atitinka tikrąją paskirtį bei pasirinktą atkūrimo būdą.
Pasak AAD, nendrių šienavimas Kuršių mariose yra svarstytina priemonė, bet plane nepagrindžiamas planuojamų iškirsti nendrynų aplinkosaugos poveikis, kur ir kada jis bus pasiektas.
Be to, bendrovė neturėtų į šienaujamus plotus įtraukti privačių asmenų naudojamų valstybinės žemės plotų, nes ūkininkai nendres ir patys pjauna ūkininkavimo tikslais. Taip pat nenurodyta, kokią papildomą komercinę naudą „Grigeo Klaipėda“ planuoja gauti iš nukirstų nendrių – nurodoma, kad jos bus naudojamos, pavyzdžiui, stogams dengti.
Pabrėžiama, kad šienaujamai plotai yra arti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, todėl turi būti įvertinta jos reikšmė.
Dėl „Klaipėdos vandens“ tinklų modernizavimo AAD pabrėžia, kad aplinkosauginis jo efektas būtų pasiektas tik per 20 metų. „Grigeo Klaipėda“, be finansinės paramos, prie tokio projekto neprisidės, taip pat neprisiims atsakomybės už įrenginių efektyvumą. Todėl departamentas to nelaiko „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos atkūrimo priemone.
Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2022 metų sausį perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje „Grigeo Klaipėda“ ir su ja susiję fiziniai asmenys kaltinami dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Teismo nagrinėjamoje byloje AAD įmonei yra pateikęs 48 mln. eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
„Grigeo Klaipėda“ kaltinama tuo, kad nuo 2012 metų sausio iki 2020 metų sausio netinkamai naudojo Dumpių nuotekų valymo įrenginius – jie veikė neefektyviai ir buvo nepajėgūs išvalyti visų nuotekų – jose buvo viršijamos leistinos teršalų ribos, didelė jų dalis buvo biologiškai neišvalytos.
Byloje kaltinimai pareikšti pagrindiniam „Grigeo“ grupės akcininkui Gintautui Pangoniui, „Grigeo Klaipėdos“ vadovui Tomui Eikinui, taip pat kitiems buvusiems ir esamiems įmonės darbuotojams it kitiems asmenims.
