Iš prigimties visi esame nukreipti į bendruomenę ir pirmoji natūrali bendruomenė, į kurią ateina žmogus, yra šeima – vieta, kur ir užsimezga žmogaus gyvybė, kur skleidžiasi pirmieji žmonių tarpusavio santykiai, kur žmogus auga, bręsta ir vis labiau tampa žmogumi.
Popiežius Jonas Paulius II mums sako: „Dieviškasis paveikslas ugdomas ne tik atskiroje asmenybėje, bet ir toje unikalioje dviejų žmonių sąjungoje, kurią sudaro vyras ir moteris, sujungti meile taip, kad jie tampa vienu kūnu”.
Tačiau šiandien progresyvi vertybinė transformacija verčia suabejoti prigimtinėmis tiesomis – kas mūsų protėviams buvo pamatinėmis vertybėmis, šiandien jaunajai kartai pateikiama kaip nepatraukli, trukdanti džiaugtis gyvenimo malonumais atgyvena.
Kai imama politiniu lygmeniu lyg daržovių turguje derėtis dėl šeimos sampratos, natūraliai gali kilti klausimas ar šeima apskritai reikalinga šiuolaikinėje visuomenėje? Vienareikšmiškai taip! Viskas, ką šeima suteikia sau pačiai, savo nariams, yra nepaprastai reikšminga ir visuomenei. „Šeimoje patiriama, kad yra ne tik mainų ir rinkos logika, bet ir visai kita – savęs dovanojimo ir priėmimo logika.“ (Šv. Jonas Paulius II)
Kur, jei ne šeimoje geriausiai išmokstama rūpintis vieniems kitais? Kur išmokstama suprasti abejojančius? Kur žmogus išmoks jautrumo struktūrinėms socialinėms negerovėms, jei to nematys savo šeimoje? Taigi, tik vyro ir moters laisvu apsisprendimu sukurta šeima įneša nepamainomą indėlį į visuomenės humanizavimą, užtikrina jos tęstinumą.
Mūsų Konstitucija skelbia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. <…> Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.”
Gyvenimas parodė, kad krizių akivaizdoje (pandemija, karas Ukrainoje) pagrindinis krūvis tenka šeimoms: šeimos mokė, gydė, slaugė, rūpinosi dauguma sergančiųjų pandemijos metu, priima karo ištiktos šalies pabėgėlius. Tačiau ar susimąstome, ir kiek rimtai, kokioje situacijoje yra Lietuvos šeimos? Per tris nepriklausomybės dešimtmečius mes neturime net oficialių duomenų, kiek šiuo metu Lietuvoje yra šeimų! Tai reiškia, kad visus šiuos metus mūsų valstybės gyvenime vykstant didžiuliams pokyčiams, buvo priiminėjami šeimos politikai svarbūs teisės aktai, nežinant nei šeimų skaičiaus, nei jo pokyčio, nei apskritai realios šeimų situacijos.
Taip, Statistikos departamentas nuolat seka namų ūkių skaičių, bet namų ūkis nėra tas pats, kas šeima. Šeimos redukavimas iki namų ūkių šeimą nuvertina iki statistinio ekonominio vieneto. Tačiau šeimos funkcijos yra nesulyginamai platesnės.
Šeimos redukavimas iki namų ūkių šeimą nuvertina iki statistinio ekonominio vieneto.
Vis dažniau tenka pastebėti, kad vietoj realios pagalbos, kuri turėtų ateiti šeimoms, kai jos atriekia didelį kąsnį nuo savo uždirbtų pajamų valstybės biudžetui, šeimos vis dažniau gauna kontrolę ir nugalinimą.
Kontrolei nebūdingas geranoriškumas, siekis padėti, pasitikėjimo santykio puoselėjimas… Kiek daug turime kontroliuojančių institucijų: Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, valstybės kontrolė ir t.t. O kiek dar jėgos struktūrų, kurių funkcija- kontroliuoti ir bausti… Jos dominuoja, joms skiriama nepalyginamai didesnė biudžeto dalis, negu šeimų įgalinimą ir susikalbėjimą, šeimų iniciatyvą skatinančioms struktūroms.
Tarptautinės šeimos dienos proga, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija ypatingai nori atkreipti valstybės vadovų dėmesį į Konstitucijoje įtvirtintos valstybės pagrindą – šeimą. Atstovaujamų šeimų vardu Tautos atstovų prašome imtis ryžtingų veiksmų, jog būtų saugoma santuoka grįsta šeima tarp vyro ir moters: nedelsiant imtis kompleksinių priemonių šeimai stiprinti ir užtikrinti tėvams teisę auklėti vaikus pagal savo vertybes ir įsitikinimus; gerbti šeimos autonomiją, vertinti kiekvieno žmogaus gyvybę ir orumą nuo jo prasidėjimo iki natūralios mirties.
